Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Naujienos iliustracija 2024 m. gegužės 3 d.

Orlando Figeso knygos „Natašos šokis“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) šiais metais išleido tarptautinį pripažinimą pelniusio britų istoriko ir rašytojo Orlando Figeso knygą „Natašos šokis (Natasha’s Dance: A Cultural History of Russia, 2002). Daugiau kaip 800 puslapių leidinys sėkmingai pristatytas Knygų mugėje, o gegužės 2 d. pakalbėti apie šio projekto įgyvendinimą, vertimo iššūkius, išgirsti, kas naujo yra šioje knygoje, ko nežinojome apie Rusiją ir knygos autorių, skaitytojai pakviesti ir į Nacionalinę biblioteką.

Renginį moderavo literatūrologė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, dalyvavo knygos vertėja Rasa Drazdauskienė, vertėjas ir literatūros kritikas Laimantas Jonušys, bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vadovas dr. Arturas Mickevičius.

Renginio dalyviai kalbėjo apie O. Figesą ir jo kūrybą. Pasak L. Jonušio, tarptautinį pripažinimą pelnęs britų istorikas ir rašytojas, sovietologas O. Figesas (g. 1959 m.) yra daugelio knygų apie Rusiją ir Europą autorius, jo kūriniai išversti į daugiau kaip 30 kalbų. „Rusijos istorijos ir kultūros žinovas dar praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje išleido knygą apie Spalio revoliuciją „Tautos tragedija“ (A People’s Tragedy), monografijoje „Rusijos istorija“ (The Story of Russia) per įvairius pasakojimus atskleidžiama Rusijos tapatybė, kartu su Rusijos organizacija „Memorial“ jis parašė knygą „Šnibždėtojai“ (The Wisperers) apie Stalino represijas patyrusius žmones ir jų išgyvenimus. Todėl nekeista, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, O. Figesą Rusijos valdžia įtraukė į „juoduosius sąrašus“, nes autorius yra viešai pasmerkęs Rusijos agresiją Ukrainoje ir akcentavęs, kad Rusija turi būti nugalėta“, – sakė L. Jonušys.

Plačiai Rusijos istoriją tyrinėjantis autorius „Natašos šokyje“ į Rusijos XVII–XX a. įvykius žvelgia per rusų kultūros istoriją, pasitelkdamas meną, grožinę, mokomąją literatūrą, dienoraščius, laiškus, memuarus. Dviejų skirtingų pasaulių susidūrimas –  europinės aukštesniųjų klasių kultūros ir rusiškos valstiečių kultūros – nuolat išnyra netikėčiausiose situacijose.

Knyga pradedama rusų rašytojo Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ veikėjos Natašos Rostovos liaudišku šokiu valstiečio lūšnelėje, nors elitinėje šeimoje užaugusi mergina tokių šokių nebuvo mokyta. Iš kur šis gebėjimas, svarsto autorius, vesdamas skaitytoją klaidžiais, sudėtingais tautos istorijos labirintais, kuriuose gyveno (tebegyvena) neeuropietiški, iš stepių atklydę minotaurai.

Renginio organizatoriai gausiai susirinkusiai publikai kalbėjo apie knygoje nagrinėjamus sudėtingus rusų aristokratijos, inteligentijos, valstiečių, baudžiauninkų santykius. Autorius rašo apie europietiškąją Rusiją, caro Petro I reformas, Sankt Peterburgo statybas, skirtumus tarp Piterio ir Maskvos, apie 1812-ųjų vaikus (taip pavadintas antras knygos skyrius), valstietišką santuoką ir jos ypatumus, sovietinę Rusiją ir Rusiją užsienyje, norėdamas rasti atsakymą į dažnai girdimą klausimą: kas yra toji rusiška siela? Ar tai – Sankt Peterburgo salonuose ir pokylių salėse demonstruojamas žavingų europinių manierų elgesys, ar valstiečio troboje surištos ir mušamos žmonos šauksmas?

„Mes labai daug žinojome apie Rusiją. Aš esu tos kartos atstovė, kuri Rusijos istorijos buvo mokoma daugiau nei Lietuvos. Mums buvo primestas Rusijos kultūros dievinimas. Tačiau visa tai buvo netiesa. O. Figeso knyga – vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie tikrojo Rusijos paveikslo kalibravimo arba nustatymo, prie tikrovės pastatymo „nuo galvos ant kojų“, – sakė knygos vertėja R. Drazdauskienė.

MELC vadovas, istorikas A. Mickevičius svarstė, kas lėmė, kad Rusija nepasuko demokratijos ir Vakarų civilizacijos keliu? Kodėl rusams, netgi išsilavinusiems, inteligentams, mokslininkams, iki šiol būdingas imperinis mąstymas? Ar reikia gilintis ir ieškoti blogio šaknų tautos istorijoje, ar užtrenkti duris bet kokiai diskusijai apie rusiškąjį pasaulį ir nuolat ruoštis karui? „Autorius, išlaikydamas stiliaus eleganciją ir faktografinę medžiagą, istoriniu požiūriu nieko labai sensacingo gal ir neatskleidžia, bet jis ir nekėlė sau tokio tikslo. Mane šokiravo pateikiami faktai, kad Peterburgas buvo pastatytas ne tik ant rusų, bet ir ant buriatų kaulų ir kraujo. Dabar matome paraleles su karu Ukrainoje – Rusijos valdžia ten vėl mirti siunčia buriatus“, – kalbėjo A. Mickevičius.

O. Figeso knyga skaitytojui atsakys į daugelį klausimų, o kai kurios scenos, papasakotos pačių rusų, vakarietiškų vertybių besilaikančius asmenis apstulbins niekinamu požiūriu į žmogų ir jo gyvybę. Visa tai atsirado ne sovietmečiu ir ne prieš kelerius metus, Rusijai užpuolus Ukrainą. Rusų istorija senesnė, ir O. Figesas ją meistriškai tyrinėja knygoje „Natašos šokis“, kurią perskaityti naudinga ir nenorintiems nieko žinoti apie rusų kultūrą, ir tiems, kurie neišsivaduoja nuo jos apžavų.

Pasak literatūrologės I. Vidugirytės-Pakerienės, knygos sandarą pats autorius vadina kultūrine interpretacija. „Aštuoniuose pagrindiniuose skyriuose autorius rašo apie sudėtingus santykius tarp rusų aristokratijos, inteligentijos ir valstiečių, tai padeda autoriui atskleisti rusų nacionalinės tapatybės struktūrą. O kai kurios scenos, pasakojamos pačių rusų, pasižyminčios nežabota prievarta, žiaurumu, sukrečia skaitytoją protu nesuvokiamu požiūriu į žmogų ir jo gyvybę. Knyga paaiškina nesėkmingo Rusijos europėjimo istoriją. Be to, yra gražiai akademiškai parašyta, su intriga, kaip gerame detektyve“, – vertino literatūrologė.

„Rusijos prieštaringumas, dvilypumas, net daugialypumas – šie motyvai eina per visą knygą. Rusija skendėjo ir tebeskendi brutalioje tamsoje. Ir nėra jokios „didžiosios rusų kultūros“. Bet joje visada buvo spindulių, kurie švietė ne tik Rusijai, bet ir visam pasauliui, patinka mums tai ar ne. A. Čechovas vis dar yra antras pasaulyje (po W. Shakespeare’o) dramaturgas, kurio pjesės dažniausiai statomos teatrų scenose“, – pažymėjo L. Jonušys.

O. Figeso knygą „Natašos šokis“ naudinga perskaityti ir atsiribojusiems nuo rusų kultūros, ir tiems, kurie iki šiol ją garbina.

Auditoriją domino, kada bus galima įsigyti šios knygos elektroninę versiją. „Elektroninės knygos kol kas nėra. Dėl piratavimo tai būtų popierinės knygos mirtis. Už tai fizine knyga galima net apsiginti“, – pajuokavo Nacionalinės bibliotekos MELC vadovas.

Leidinį įsigyti galima Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiame knygyne, kurį rasite šalia Informacijos ir registracijos punkto II aukšte (Gedimino pr. 51, Vilnius), arba prašome kreiptis elektroniniu paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..