2024 m. sausio 12 d.

Paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“

Dažnai girdime ir džiaugiamės žmonėmis iš viso pasaulio, kurie daro gerus darbus, – filantropai, mecenatai, savanoriai, dideles pinigų sumas aukojančios žvaigždės ar įvairius fondus įkuriančios įžymybės. Vis dėlto gerų ir drąsių poelgių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – iš mūsų istorijos į mus žvelgia žmonės, kurie darė gerus darbus, nors ir buvo priversti juos daryti tyliai, nes rizikavo ne tik savo, bet savo šeimos narių gyvybėmis. Tai Lietuvos piliečiai, Pasaulio tautų teisuoliai. Savo elgesiu jie įrodė, kad vienintelis svarbus dalykas yra moralė, ir moralė turi būti stipresnė už baimę. 

Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, kurie per Holokaustą nebūdami žydai ir nesiekdami pelno padėjo ir gelbėjo žydus. Šį statusą žmogui skiria „Yad Vashem“ institutas – pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje. Kriterijai, kuriuos turi atitikti teisuoliai, yra labai griežti. Lietuvoje per Holokaustą buvo nužudyta didžioji dalis čia gyvenusių žydų. Gaila ir gėda, kad buvo žmonių, kurie prisidėjo prie žydų žudynių. Vieni aiškino negalėję rinktis, turėję vykdyti valdžios nurodymus, kiti ieškojo būdų, kaip prisigrobti svetimo turto. Teisuoliai rado stiprybės atsispirti aplinkos ir valdžios spaudimui. Jie įrodė, kad galimybė pasirinkti visada egzistuoja. Nesvarbu lytis, amžius, socialinis statusas ar profesija – pasirinkti gali visi. Pagalba žydams vokiečių okupacijos metais buvo vienas iš rizikingiausių įmanomų poelgių. Bausmės už šią pagalbą okupuotose šalyse buvo skirtingos. Lietuvoje bausmė buvo pati griežčiausia – grėsė mirtis ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Nepaisant grėsmių, teisuolių moralė buvo stipresnė už baimę. Skaičiuojant procentais, Lietuva pagal teisuolių skaičių pasaulyje užima antrą vietą. Remiantis oficialiais 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, Lietuvoje yra 924 teisuoliai. Šis skaičius kasmet auga dėl naujai atsirandančių parodymų.

2024 m. sausio 18 d. – vasario 18 d. kviečiame į parodą „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šios parodos idėja kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą. Šia paroda dėkojame visiems, kurie rizikavo ir stengėsi dėl kitų. Ir tiems, kurių nėra „Yad Vashem“ sąrašuose. Kai kuriais atvejais į „Yad Vashem“ išgelbėtieji nesikreipė, tyrime trūko liudijimų, pasimiršo pavardės ar, deja, neišgyveno nei išgelbėtieji, nei gelbėtojai. Pasiklausę giminių pasakojimų, galime išgirsti istorijų, kaip kažkieno senelis prekes į getą veždavo vežimu su dvigubu dugnu, o močiutė anūkei įduodavo duonos kepalą, kurį mažoji turėdavo sutartoje vietoje permesti per tvorą. Ir net jei jų nėra nė viename pasaulio sąraše – mes jiems dėkingi, nes taip jie gelbėjo Lietuvą. Dėkojame tiems, kurie jautė pareigą ir turėjo pakankamai ryžto padėti kitiems žmonėms, kai to reikėjo. Tai buvo tylus, bet labai prasmingas pasipriešinimas blogiui.

„Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ parodoje pristatome 22 žmones. Kiekvieno aprašymo viršuje rasite trumpą informaciją apie tai, kokio amžiaus žmogus tuo metu buvo, kai gelbėjo žydus, kuo tuo metu užsiėmė ir kiek žmonių išgelbėjo. Yra tokių istorijų, kuriose nėra aiški tiksli gelbėjimo data, tad apibendrindami amžių skaičiavome iš 1941 metų atimdami gimimo metus. Neretai istorijos ar faktai iš Lietuvos ir Izraelio šaltinių šiek tiek skiriasi. Kaip pagrindinį šaltinį rašydami apie gelbėjimą naudojome „Yad Vashem“ informaciją. Eilutėje, kurioje rašome, kiek žmonių teisuolis išgelbėjo, taip pat rėmėmės „Yad Vashem“ duomenimis, į kuriuos įtraukta informacija tik apie identifikuotus gelbėtus žydus. Todėl net jei istorija rodo, kad gelbėtų žydų buvo daugiau, apie tai rašoma tekste, viršutinėje eilutėje lieka oficialus skaičius, paremtas tyrimu. Turėkime omeny, kad kai kurie teisuoliai padėjo ne tik žydams.

Šioje parodoje pristatome vieną teisuolį, kuriam statusas buvo suteiktas beprecedente tvarka, nes dėl jo suteikimo labai ryžtingi buvo teisuolio išgelbėti žmonės. Yra istorijų, kurios liudija, kad net toje pačioje šeimoje požiūriai buvo skirtingi – gelbėtojai namuose paslėptus žydus sąmoningai slėpdavo net nuo namiškių. Tai dar kartą įrodo, koks svarbus gali būti vieno žmogaus sprendimas, ir primena, kad galimybė pasirinkti visada yra. Labai gaila, tačiau daugelio teisuolių, žmonių, kurių drąsa ir poelgiai atrodo sunkiai įsivaizduojami, likimai po karo buvo tiesiog tragiški – dalis mirė tremtyje, kiti, netekę žemių, gyveno ties skurdo riba. Didžioji dauguma ėjo dirbti paskirtų darbų, kad išlaikytų savo šeimas.

2018 m. architektas Tauras Budzys savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą, – vienodu atminimo ženklu Tauras žymi teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas. Informacija, susijusi su Tauro veikla (kapų vieta, koordinatės, nuotraukos ir trumpos teisuolių ar gelbėjimo istorijos), yra keliama į puslapį teisuoliuatminimas.lt. Nuo 2022 m. projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šioje parodoje pristatomi teisuoliai yra parinkti iš tų 329, kurių kapavietės Taurui jau pavyko surasti ir paženklinti.

Malūnininkas iš Žemaitijos, kai pas jį atėjo žydus priglaudęs pažįstamas, į prašymą nakčia slapta malti miltus atsakė: „Visi prisidėkime prie gerų darbų“. Ir šio „visi“ užteko, kad išgyventų 24 žmonės. Didžiuokimės tokiais žmonėmis! Tegul jų elgesys mus įkvėps daryti gerus darbus. Tikėkimės, kad niekada neteks atsidurti tokioje situacijoje, bet paprasti ir geri kasdieniai poelgiai taip pat yra svarbūs. Ir jei kada pagalvosime, kad esame apriboti, neturime kito pasirinkimo, atsigręžkime į teisuolių istorijas. Jiems už teisingą pasirinkimą grėsė mirtis. Atsiminkime tai ir būkime drąsūs.

Paroda rengta bendradarbiaujant su Pasaulio tautų teisuolių ainiais ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Parodą Nacionalinės bibliotekos lankytojai gali apžiūrėti bibliotekos darbo laiku V a. atrijuje.