Istorinėje Prezidentūroje pristatyta tarpukariu Kaune gyvenusio lenkų žvalgybininko, žurnalisto Tadeuszo Katelbacho knyga

Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Audiencijų salėje sausio 25 d. susirinkę kauniečiai susitiko su knygos „Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“ sudarytojais ir recenzentais, klausėsi įdomaus pokalbio apie tarpukario Lietuvą, jos žymius visuomenės ir politikos veikėjus ir lenkų žvalgybininką, žurnalistą Tadeuszą Katelbachą, gyvenusį Kaune 1933–1937 metais. Slaptuose raportuose Lenkijos užsienio reikalų ministerijai, straipsniuose laikraščiui „Gazeta Polska“ jis pateikė daugybę to laikotarpio aktualijų.

Pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstą T. Katelbacho knygą išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, vertėjai – Biruta Mikalonienė, prof. dr. Andrius Vaišnys.

Knygos pristatymo renginyje dalyvavo T. Katelbacho publicistikos, slaptųjų raportų knygos sudarytojai ir įžanginio straipsnio autoriai – Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Marekas Jabłonowskis, Vilniaus universiteto prof. dr. Andrius Vaišnys, knygos sudarytoja, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai dr. Ingrida Veliutė, recenzentai – Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Joanna Gierowska-Kałłaur. Renginį moderavo knygos recenzentas, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita.

Apie Nacionalinės bibliotekos leidžiamas knygas, sėkmingą bendradarbiavimą su mokslininkais, tyrėjais renginio pradžioje kalbėjusi I. Veliutė pasidžiaugė, kad ši knyga, kaip istorinis šaltinis, leidžia pamatyti platų tarpukario vaizdą. „Katelbacho tekstuose yra ištisas lobynas apie Kauną, įvairias jo vietas. Visas veiksmas vyksta Kaune“, – kalbėjo I. Veliutė ir pacitavo iš knygos T. Katelbacho straipsnio „Antanas Smetona“, rašyto 1934 m. rugpjūtį, ištrauką, kurioje vaizdingai aprašomi Lietuvos Respublikos prezidento rūmai.  

Į Laikinąją sostinę kalbėti apie knygą atvykęs M. Jabłonowskis padėkojo Istorinei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai ir Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už šios knygos išleidimą ir pristatymą visuomenei. „Nuomonės dėl šios knygos Lenkijoje labai geros, manau, kad mes ir toliau bendradarbiausime“, – sakė M. Jabłonowskis. Kalbėdamas apie T. Katelbachą, profesorius priminė, kad ši asmenybė priklausė Lenkijai nepriklausomybę atnešusiai kartai. Į Lietuvą T. Katelbachas atvyko turėdamas misiją rasti kompromisą susitarimui tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių, formaliai dirbo kaip „Gazeta Polska“ žurnalistas, o neoficialiai buvo ryšių su Lietuva užmezgimo ir derėjimosi su aukščiausiaisiais pareigūnais atstovas. „Tokių knygų, kuriose galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos santykius, nėra daug arba jų iš viso nėra“, – teigė M. Jabłonowskis.

Dokumentų surinkimas, vertimas ir išleidimas dviejų tomų – „Atvirai“ ir „Slaptai“ – leidiniu atskleidžia Lietuvos vidaus politinio ir kultūrinio gyvenimo, Lietuvos ir Lenkijos santykių aplinkybes XX a. 4-ajame dešimtmetyje, lietuvių ir lenkų tarpusavio santykius, Vilniaus, Lietuvos sostinės klausimų problemas, kariuomenės, ekonomikos, diplomatijos temas, skaitytojai supažindinami su naujais šaltiniais, juos papildo išsamios mokslinės įžvalgos ir komentarai.

 „Labai smagu, kad šis renginys vyksta Istorinėje Prezidentūroje. Kalbame apie knygą, kurios autoriaus raportai, siųsti iš Kauno į Varšuvą, iš skirtingų fondų profesoriaus Mareko Jabłonowskio dėka buvo surinkti ir pateikti Nacionalinės bibliotekos kultūros projektui įgyvendinti. Raportuose randame atvirą to meto politinės Lietuvos paveikslą, kuriame mums pažįstami herojai ne visada yra patrauklūs. Kita linija – kaip žurnalistika ir agentūrinė veikla, kurios yra painiojamos, parodo, kad agentas žurnalistas negali jaustis saugus. T. Katelbacho raportus, siųstus Lenkijos užsienio ministerijai, skaitydavo ir ministerijoje dirbęs sovietų agentas“,  – kalbėjo A. Vaišnys, prieš trisdešimt metų pradėjęs domėtis T. Katelbacho raportais ir tuomet parengęs publikaciją kultūros ir meno žurnalui „Kultūros barai“. 

Leidinio recenzentė J. Gierowska-Kałłaur kalbėjo ne vien apie knygą, gilinosi į Lenkijos ir Lietuvos santykių istoriją, pateikė istorinių vertinimų. Profesorė priminė, kad ir savo recenzijoje pabrėžusi Lietuvos ir Lenkijos santykių genezijos trūkumą, sėkmingus ir nesėkmingus dviejų šalių susitarimus.     

Apie XX a. 4-ąjį dešimtmetį, kai Lietuva ir Lenkija bandė švelninti įtampas ir užmegzti santykius, pasakojo renginį moderavęs S. Jazavita. Jis pabrėžė, kad T. Katelbacho knygoje minima daug ano meto žymių žmonių, politikos užkulisių: „Katelbachas nėra išimtinis Lietuvos mylėtojas, jis ir klysta, ir kartais neįvertina tikrosios lietuvių politikų pozicijos. Turime puikią knygą, kai kur subjektyviai, bet plačiai atveriančią politikos, žinomų asmenybių, Lenkijos ir Lietuvos santykių vaizdą.“     

Šiandien Kauno Laisvės alėjoje paklaustas praeivis nepasakytų, kas buvo T. Katelbachas, nebent sutiktume istoriką, besidomintį tarpukario laikotarpiu. Kaip buvo anuomet, savo prisiminimuose, cituojamuose knygos įvade, rašo T. Katelbachas: „Mano padėtis Kaune buvo nepaprastai subtili. Mažame jaukiame miestelyje buvau pastebimas <... >, buvau fotografuojamas ir šaržuojamas. Visa tai prisidėjo prie pernelyg didelio mano kuklaus asmens populiarumo, mano vardą žinojo ir kiekvienas išsilavinęs lietuvis. Kai traukinyje prisistatydavau atsitiktiniam bendrakeleiviui, įprastai išgirsdavau lietuviškai: „A, ponas Katelbachas“ arba lenkiškai: „A, pan Katelbach.“

Susirinkusieji tą vakarą įsiminė ne tik T. Katelbacho pavardę, bet ir jo būdo, veiklos bruožus, apie kuriuos pasakojo knygos sudarytojai. Lenkų žvalgybininko, žurnalisto knyga – dar viena tarpukario Lietuvos istorijos dalis, kurioje galima palyginti tai, kas buvo slapta, ir tai, kas buvo atvira. Šie du matmenys dažnai padeda atrasti kelią į istorinės tikrovės pažinimą. 

Justės Mocevičiūtės nuotraukos