Paroda „Rari, rarissimi e piccole curiosità“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodoje „Rari, rarissimi e piccole curiosità“ – reti ir labai vertingi, išskirtiniai ir itin įdomūs dokumentai: visa, kas unikalu, nepaprasta, paslaptinga, kas skatina mus nustebti ir pažadina mūsų smalsumą (curiositas).

Parodoje eksponuojami trisdešimt du XVI–XX a. eksponatai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus ir Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo skyriaus rinkinių. Didžiąją dalį parodos užima XVII a. dokumentai, nes būtent baroko epochoje curiositas šventė triumfą.

Pirmas ir vienas įdomiausių parodos eksponatų yra figūrinės poezijos pavyzdys – „Saliamono giesmė“, rankraštinis tekstas hebrajų kalba, surašytas lapės forma. Tai mažiausias parodos dokumentas (60 × 90 mm).

Lituanistiniu aspektu labai įdomūs seniausi Lietuvos žemėlapiai, iki šiol nežinomi ir eksponuojami pirmą kartą.

Prie itin vertingų leidinių priskiriama „Biblia polyglotta“, išėjusi Londone 1654–1657 metais devyniomis kalbomis ir iki šiol nepraradusi mokslinės vertės; Thomo More’o „Utopija“ (Bazelis, 1518), kurią rengiant pirmą kartą dalyvavo pats autorius; Galileo’aus Galilei’o „Systema cosmicum“ („Visatos sistema“, Leidenas, 1699), po kurios pirmo pasirodymo (Florencija, 1632) autorius turėjo stoti prieš inkvizicijos tribunolą.

Išskirtinę poziciją parodoje užima paslaptinga Atanazijaus Kircherio figūra – vokiečių kilmės italų mokslininko, jėzuitų teologo ir enciklopedininko-išradėjo. Parodoje eksponuojami du A. Kircherio kūriniai – „Mundus subterraneus“ („Požeminis pasaulis“, Amsterdamas, 1665), išgarsintas Umberto Eco romane „Fuko švytuoklė“, ir „Turris Babel“ („Babelio bokštas“, Amsterdamas, 1679), paskutinis autoriaus kūrinys išleistas jam gyvam esant.

Itin įdomūs seniausi Europoje išleisti žurnalai – pirmas istorijoje mokslininkų žurnalas „Journal des sçavans“ („Mokslininkų žurnalas“), pirmas medicinos ir gamtos mokslo žurnalas „Miscellanea curiosa medico-physica“ („Įvairios medicinos ir fizikos įdomybės“), populiariausias pramoginis žurnalas Prancūzijoje ir pirmas mados žurnalas pasaulyje „Mercure galant“ („Galantiškasis Merkurijus“).

Prie curiositas galima priskirti tik ką identifikuotą ir pirmą kartą eksponuojamą grafo, Beržėnų dvaro savininko Adolfo Huten-Čapskio atminimų albumą.

Parodą puošia septyni originalūs piešiniai iš barono Maximiliano Teuffelio iš Gundersdorfo štambucho. Tai vienas pačių seniausių ir gražiausių atminimų albumų Lietuvoje.

Kviečiame apsilankyti.

Trumpai apie parodą

Data

birželio 10–spalio 20 d.

Laikas

Nacionalinės bibliotekos darbo laiku

Vieta

Pažinimo erdvė, V a. 535 k.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“