Taip, kaip jūra išmeta į krantą gintarą ne tada, kada rami, bet tada, kai blaškosi audroj,
daužydamosi į uolas iš savo gelmių kilusiomis vilniomis, taip ir menininkai
nusivylime ir skausme pasiekia savo dieviškąją kibirkštėlę.
Unė Babickaitė, 1938 m.
Aktorė, teatro teoretikė, režisierė, sujungusi išeivijos ir Lietuvos lietuvius. Scenos žvaigždė, bendravusi su savo meto įžymybėmis, sulaukusi dailininkų ir poetų dėmesio; gražuolė, pavergusi ne vieną širdį. Ir tremtinė, skaudžiai išgyvenusi mylimo vyro mirtį lageriuose. Tai ji – Uršulė Babickaitė – Unė Baye (1897–1961). Šios moters rašytinio palikimo labai daug, čia pristatome ją kaip aktorę.
Pabūkime paprastais scenos darbininkais. Salėje šurmuliuoja prabangi publika. Mes gesiname pagrindines šviesas. Žiūrovai nuščiūva. Tyla. Lėtai nukreipiame prožektorių į sceną. Šviesos srautai rodo Ją – mūsų scenos žvaigždę.
Nuo 1919 m. ji gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, ten susitrumpina vardą ir pavardę į Une Baye. Sėkmingai filmuojasi filmuose, vaidina lietuvių teatruose. Išteka už pusbrolio Vytauto Graičiūno.
Toliau – Europos scena. Unė susipažįsta su žinomu režisieriumi Teodoru Komisarževskiu, ima vaidinti Anglijoje ir Prancūzijoje, taip pat su savo suburta anglakalbių aktorių trupe pasirodė garsiajame teatre „Théâtre Fémina“. Apie ją rašo, ją kviečia į priėmimus, ji tampa reklamos veidu. Ir laiškai, daugybė laiškų: prisipažįstama apie meilę, siūloma susitikti, dėmesio prašo režisieriai ir aktoriai. Tačiau prastėja sveikata, aktyvią aktorystę tenka užmiršti.
1936 m. U. Babickaitė su šeima grįžta į Lietuvą, ima vadovauti Šaulių sąjungos teatrui, sėkmingai gastroliuodama Lietuvoje. 1951 m. Unė ir jos sutuoktinis suimami, apkaltinami antisovietine veikla (pasireiškusia JAV ir Lietuvos vėliavų, o Unės atveju – ir „nacionalistinių“ ženklelių laikymu). U. Babickaitė nuteisiama 5 metams kalėjimo.
Po kelerių metų paleista, U. Babickaitė-Graičiūnienė grįžo į Kauną. Šiame mieste, apsupta draugių ir gerbėjų, aktorė 1961 m. ir mirė. Į amžinybę iškeliavo viena iš nedaugelio prieškario lietuvių aktorių, sugebėjusių užkariauti užsienio scenas, tapusi žinoma visoje Europoje. Lietuvos gintaras, mėtytas audrų, pagaliau grįžo į amžinąjį krantą.
Parodą rengė Vytautas Smilgevičius
Dailininkas Jokūbas Zovė