Knygos „Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“ pristatymas

Vienas labiausiai intriguojančių, paslaptimis ir mitais apaugusių KGB veiklos aspektų – agentai ir asmenys, besislepiantys už agentų slapyvardžių.

Kaip vertinti ir traktuoti agentų veiklą? Ar pats sutikimo bendradarbiauti faktas yra esminis vertinant agentų veiklą? Ar svarbiau tai, kas vyko po užverbavimo, kokia buvo konkreti agentų veikla?

Vis dėlto sutikimas bendradarbiauti – asmeninis apsisprendimas, galimai išgautas pasinaudojant įvairiomis žmogaus gyvenimo detalėmis. Vieni pasidavė, kiti – ne, tad bendradarbiavimą lėmė ne tik spaudimas, bet ir žmogaus nusiteikimas, asmeninės vertybės.

Dėl šaltinių trūkumo negalima atsakyti į visus klausimus, susijusius su agentais. Tačiau gana nemažai dokumentų, kuriais remiantis galima atskleisti KGB planus, susijusius su agentais, susidaryti agento socialinį portretą, sužinoti, kokios visuomenės grupės buvo labiausiai verbuojamos, kiek iš viso buvo agentų ir kaip jiems sekėsi.

Dr. Kristinos Burinskaitės knyga padės geriau pažinti paslaptimis ir mitais apipintą KGB veiklos aspektą ir išsklaidyti mitus.

Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Susipažinti kviečia Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras. Autorę dr. Kristiną Burinskaitę kalbina Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vyriausiasis tyrėjas Matas Baltrukevičius.