2024 m. sausio 31 d.

Romualdas Ozolas – filosofas politikoje: ekspozicija 85-osioms gimimo metinėms

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta filosofo, politiko Romualdo Ozolo (1939 01 31–2015 04 06) knygų ekspozicija.

R. Ozolas – Lietuvos filosofas, politikas, rašytojas, viena iškiliausių atgimimo revoliucijos asmenybių. Įvairiapusė kultūrininko, Sąjūdžio ideologo, Kovo 11-osios valstybės kūrėjo, Centro judėjimo ir partijos lyderio bei akademinė patirtis lėmė išskirtinį R. Ozolo filosofinį, kultūrinį, politinį, eseistinį palikimą.

R. Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlio miestelyje, Pasvalio rajone. 1945–1957 m. mokėsi Šiaulių rajono Bazilionų vidurinėje mokykloje, ją baigė sidabro medaliu, 1957–1962 m. studijavo lituanistiką Vilniaus universiteto (VU) Istorijos filologijos fakultete, 1968–1973 m. buvo VU Filosofijos katedros aspirantas, 1973–1989 m. buvo VU Filosofijos istorijos katedros dėstytojas. 1962–1989 m. dirbo mokytoju, Kraštotyros draugijos metodininku, žurnalų „Meno saviveikla“, „Kultūros barai“, „Muziejai ir paminklai“ redaktoriumi ir žurnalistu, leidyklos „Mintis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, buvo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriato darbuotojas, 1980–2000 m. buvo renkamas parlamentaru (LTSR Aukščiausios Tarybos bei TSRS liaudies deputatu, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo ir LR Seimo nariu, Seimo Pirmininko pavaduotoju, įvairių komitetų ir grupių nariu). Buvo pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, derybų su TSRS ir Rusija delegacijų narys. Kartu dirbo Baltijos Asamblėjoje.

Nuo 1988 m. birželio 3 d. dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, paskui ir Sąjūdžio tarybos veikloje. Sąjūdžio vardu įsteigė ir šiandien leidžiamą savaitraštį „Atgimimas“, buvo jo vyriausiasis redaktorius, Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, įkūrė Lietuvos centro judėjimą, 1993 m. perorganizuotą į Lietuvos centro sąjungą, dabar – Lietuvos centro partiją, buvo šių politinių organizacijų pirmininkas. 2001 m. įkūrė paramos fondą „Už teisingumą Lietuvoje“, įsteigė ir redagavo ir šiandien leidžiamą istorijos ir kultūros žurnalą „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ bei regioninį priedą „Padubysio kronikos“.

R. Ozolas kartu su kitais mokslo žmonėmis svariai prisidėjo prie Lietuvos filosofinio palikimo leidybos. LR Seimo valdybos sudaryta R. Ozolo 80-ųjų gimimo metinių minėjimo programos darbo grupė buvo numačiusi parengti ir išleisti keturis R. Ozolo rinktinių raštų tomus. Jau išleisti trys filosofijos darbams skirti tomai. Tai – paties R. Ozolo pradėto darbo tąsa. Jis rengė filosofijos istorijos ir kultūros filosofijos studijų bei straipsnių rinktinę.

Visą gyvenimą, nepaisydamas asmeninių, visuomeninės veiklos ar karjeros vingių, R. Ozolas beveik kiekvieną dieną fiksavo ir analizavo įvykius. Jis kruopščiai rašė savo gyvenimo dienoraštį, kuris likimo valia sutampa su atkurtos Nepriklausomos valstybės vystymosi aprašu. Šis faktas labai apsunkina istorijos klastotojų pastangas pakeisti įvykių raidą ar iš viso paneigti jų buvimą.

Išskirtinis politiko dėmesys Lietuvos istorijai ir jos ateičiai atsiskleidžia svarbiausiuose R. Ozolo darbuose. Knyginį politiko palikimą sudaro per 20 knygų, jos pagal žanrus galėtų būti skirstomos į dienoraščius, politinę publicistiką, taip pat liko daugybė straipsnių, kalbų, interviu. Šios publikacijos, taip pat literatūra apie autorių ir jo knygas suregistruota 2018 m. išleistame leidinyje „Romualdas Ozolas: bibliografijos rodyklė“. Leidinys iliustruotas R. Ozolo knygų ir redaguotų periodinių leidinių viršelių faksimilėmis ir aprašais.

2019 m. knygų serijoje „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ buvo išleista monografija „Romualdas Ozolas“. Leidinys sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje aprašyta R. Ozolo politinė biografija, antroje pateikiami politiko bendražygių ir bičiulių atsiminimai.

Lietuvoje susibūrė nemažas ištikimų R. Ozolo gerbėjų būrys, puoselėjantis jo atminimą. R. Ozolas Bazilionų mokyklai padovanojo visą gyvenimą kauptą asmeninę biblioteką, dalį archyvo, nuotraukas. Šios bibliotekos pagrindu čia įkurtas Lituanistikos centras, jame baigiamas tvarkyti R. Ozolo rašytinis paveldas. Čia saugomi tūkstančiai knygų tomų ir periodika, Atgimimo laikotarpio spaudos komplektai, Sąjūdžio Seimo tarybos ir Atkuriamojo Seimo bei Vyriausybės dokumentai, paties signataro ruošti pareiškimai, analizės, įžvalgos.

2019-aisiais Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje buvo organizuoti pirmieji R. Ozolo rašytinio paveldo skaitymai. Vėliau tokie renginiai signataro gimtadienio proga Lietuvoje pradėti rengti kasmet. 2024 m. sausio 26 d. Romualdo Ozolo paramos fondas ir Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka Bazilionuose organizavo susitikimą-diskusiją „Romualdas Ozolas grįžta namo“

1991 m. R. Ozolui įteikta Stasio Šalkauskio premija. 2000 m. politikas apdovanotas Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, tais pačiais metais jam suteiktas ir Lietuvos nepriklausomybės medalis. 2013 m. R. Ozolas apdovanotas 1-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

2019 m. spalio mėnesį, minint 80-ąsias R. Ozolo gimimo metines, Vilniuje ant namo (Teatro g. 11), kuriame 1978–1991 m. gyveno politikas, atidengta memorialinė lenta.

Su R. Ozolui skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Literatūros, esančios kituose Nacionalinės bibliotekos fonduose, sąrašas čia.

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.