2024 m. kovo 7 d.

Vyganto Švobos knyga „Vyšnia džiazo sode“ pristatyta Petro Vyšniausko džiazo improvizacijų vakare

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kovo 6 d. vykusiame literatūros ir džiazo vakare sutikta Vyganto Švobos knyga „Vyšnia džiazo sode“. Knygos sutiktuves autorius pavadino unikaliu augalu,  džiazo sode pražydusia vyšnia, kurios pagrindinis kamienas – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Petras Vyšniauskas.

V. Švobos knygoje „Vyšnia džiazo sode“ apie žymų džiazo muzikantą savo įžvalgomis, prisiminimais dalijasi keliasdešimt Lietuvos menininkų, atskleisdami Lietuvos džiazo istoriją, supažindindami su jos kūrėjais, išskirtiniais kultūros įvykiais, meno pasaulio savitumais. Knygos įžangoje, pavadintoje „Preliudu“, autorius rašo: „Šioje knygoje daug sakytinių istorijų, kurias porino Petras ir jam artimi žmonės. Jas išklausęs tik pabandžiau sudėlioti šio visomis tarmėmis kalbančio žemaičio, iškilaus meno žmogaus, žymaus džiazo muzikanto, genialaus improvizacijų meistro, nuo klasikos iki avangardo įvairiuose stiliuose nardančio kūrėjo portretą. Tiksliau – sukurti Petro Vyšniausko portretą jo šimtmečio interjerui.“ Muzikos virtuozo, pirmojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedros profesoriaus P. Vyšniausko biografijos vingiai iki prestižinių pasaulio koncertų salių atskleidžiami kūrybiškai, ekspresyviai. Knyga, pasak renginio moderatoriaus, kultūros bei meno komunikacijos ir rinkodaros specialisto Julijaus Grickevičiaus, turi įdomią formą, garsą, ritmą – tai nėra įprasti prisiminimai.  

Literatūros ir muzikos šventės dalyviai turėjo puikią progą išgirsti įdomų pasakojimą apie knygos atsiradimo istoriją, kuria pasidalijo autorius ir prof. P. Vyšniauskas, saksofonu grojęs tą vakarą susirinkusiems muzikos ir literatūros gerbėjams džiazo improvizacijas. Renginyje skambėjo jo dukros Marijos Claros atliekamos autorinės dainos, aplodismentais publika palydėjo aštuonmetį anūką Joną Vyšniauską, fortepijonu pagrojusį „Žąsiukų maršą“. „Aš nepaprastai bijodavau scenos, o Jonas groja drąsiai, jis neturi scenos baimės. Scenos baimę sunaikinau intensyviuose pasirodymuose – eidavau, bijodavau, bijodavau, o paskui nebebijojau“, – pasakojo P. Vyšniauskas.

P. Vyšniausko dukra Marija Clara, paklausta, ar skaitė knygą, prisipažino, kad kol kas tik vartė jos puslapius, nes gavo vos prieš kelias dienas, bet perskaitė tas vietas, kuriose rašoma apie dukrą ir sūnų: „Nesitikėjau savęs rasti šiuose puslapiuose. Tų žodžių nedaug, bet aš juos suprantu ir man jie daug reiškia.“

Į renginio moderatorius J. Grickevičiaus klausimą, kodėl ryžosi šiai knygai, P. Vyšniauskas atsakė: „Man prie širdies ši knyga, nes joje galima pajausti laikmečio kultūros įvertinimą. Apie tai kalba žmonės, su kuriais bendravau. Manau, kad jų pokalbiai, mintys skaitytojui bus įdomūs.“ Kalbėdamas apie praėjusius laikus, džiazo virtuozas priminė: „Kadangi tais laikais nebuvo galima visko kalbėti atvirai, aš galėjau kalbėti instrumentu. Grodavau tą, ką norėdavau. Tokia savotiška slapta kalba.“

Knygos autorius V. Švoba padėkojo Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui, išleidusiam knygą „Vyšnia džiazo sode“. „Natūralu, kad knyga apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą išleista nacionalinėje įstaigoje“, – sakė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vadovas dr. Arturas Mickevičius.   

Knygos „Vyšnia džiazo sode“ pristatymo ir džiazo improvizacijų labiausiai laukė džiazo ir muzikos gerbėjai, gausiai susirinkę į jaukų literatūros ir muzikos vakarą, kurį jiems padovanojo talentingi kūrėjai, pasižymintys savitu humoro jausmu, stipriu laisvės būti savimi suvokimu.

Vygaudo Juozaičio nuotraukos