2021 m. vasario 1 d.

Prieš 132 metus pirmą kartą suskambo „Varpas“

1889 m. sausio 30 dieną išleistas pirmasis Vinco Kudirkos redaguojamo laikraščio „Varpas“ numeris. Antras lietuviškas literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis buvo spausdinamas Mažojoje Lietuvoje ir ėjo iki 1906-ųjų.  

Nustojus eiti „Aušrai“, Martyno Jankaus Tilžėje leidžiamas „Garsas“ ar Jono Šliūpo JAV pradėtas leisti „Lietuviškasis balsas“ negalėjo patenkinti lietuvių, ypač studentų, kurie į XIX a. pabaigą darėsi vis aktyvesni (daugiausia tai buvo išeiviai iš lietuvybę išsaugojusio Lietuvos kaimo), poreikių. Pavyzdžiui, vien tik Maskvos lietuvių studentų draugijoje buvo 58 nariai, jie matė, jog tik vieninga tauta gali kovoti už krašto autonomiją ar nepriklausomybę.

„Varpo“ iniciatoriai buvo 1888 m. Varšuvoje įsteigtos Lietuvos draugijos nariai: Jonas Gaidamavičius-Gaidys, Juozas Adomaitis-Šernas, Juozas Kaukas, Justinas Staugaitis su V. Kudirka priešakyje ir kt. Draugiją sudarė vos 22 nariai, iš jų – 12 studentų. Vienas svarbiausių draugijos tikslų buvo skatinti švietimą leidžiant knygas ir laikraščius. Įsteigus varpininkų leidyklą, imtas leisti mėnesinis, labiausiai  inteligentams skirtas laikraštis „Varpas“ ir jo priedas valstiečiams „Ūkininkas“.

„Varpas“ buvo tarsi „Aušros“ tęsinys, o varpininkai – naujoji tautos atgimimo kovotojų pamaina. Prie laikraščio rengimo jau nuo pat pradžių prisidėjo labiau pasižymėję „Aušros“ rengėjai: Jonas Basanavičius, Antanas Kriščiukaitis, Martynas Jankus, Mečislovas Davainis-Silvestravičius ir kt. Ten, kur „Aušra“ gana atsargiai pasisakydavo dėl santykių su Rusijos valdžia, „Varpas“ stojo į opoziciją rusų politikai Lietuvoje ir drąsiai kėlė valdžios daromas skriaudas lietuviams, atvirai smerkė priespaudos ir rusinimo politiką. Mykolas Römeris, knygoje „Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą“ (Litwa. Studyum o odrodzeniu narodu litewskiego (1908) lygindamas šiuos du laikraščius ir jų leidimo laikotarpius, rašė, jog „Aušra“ – tai jaunatviškas entuziazmas, o „Varpas“ – tai subrendusio ir savimi pasitikinčio vyro žodis ir veiksmas.

 „Varpas“ neatsiejamas nuo V. Kudirkos gyvenimo ir kūrybos. Per paskutinius savo gyvenimo metus V. Kudirka Lietuvai davė labai daug. Jis ne tik prirašė galybę laikraščio puslapių, jo skiltyje „Tėvynės varpai“ kėlė ir sprendė opiausius to meto klausimus, bet ir į lietuvių kalbą išvertė didelius literatūros veikalus. 1898 m. 6-ajame „Varpo“ numeryje išspausdinta V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ tapo lietuvių tautos himnu. Visa savo veikla V. Kudirka žadino lietuvių tautinę sąmonę.

 „Varpe“ pirmuosius literatūrinius žingsnius žengė didelis būrys būsimųjų rašytojų: Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liudvika Didžiulienė, Juozas Mačys-Kėkštas, Pranas Vaičaitis, Jonas Biliūnas, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis ir kt. Ypatingas literatūrinių talentų globėjas ir skatintojas buvo Povilas Višinskis. Jo dėka į lietuvių literatūrą įsitraukė moterys rašytojos: Sofija Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda (vėliau, nuo 1908 m. šiuo vėliau slapyvardžiu pasirašinėjo ir jos sesuo Marija Lastauskienė), Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana ir Julija Žymantienė – Žemaitė.

„Varpas“ susiejo lietuvių tautinį atgimimą su progresyviuoju Vakarų Europos liberalizmo sąjūdžiu, lietuvių tautiniam sąjūdžiui įkvėpė kovingumo ir padėjo susiformuoti vienai pagrindinių lietuvių politinių srovių – varpininkams, iš kurių gimė Lietuvos demokratų partija ir kitos kairiosios, centristinės ir dešiniosios politinės organizacijos. Toks yra didžiausias antrojo lietuviško laikraščio nuopelnas.

Plačiau apie „Varpą“ skaitykite elektroninių paslaugų portale epaveldas.lt.

• Varpas / atsakantis redytojis Martynas Jankus. – 1889–1905
• Vinco Kudirkos jubilėjinis Varpas. – 1924