Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą, kuriame supažindina su piešimo technikomis ir kviečia atpažinti sąsajas tarp skirtingų istorinių ar estetinių idėjų.
Kas yra linija, koks jos ryšys su realybe ir kaip ji funkcionuoja viduramžių mene? Šiuos ir kitus klausimus kelia dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė paskaitoje „Linijos vaidmuo Bizantijos ir viduramžių Rusios tapyboje“.
Tai antroji krikščioniškųjų Rytų tapybos istorijai ir technikai skirta meno edukacijų ciklo laida, kurioje koncentruojamasi į piešinį ir linijos vaidmenį molbertinės ir monumentaliosios tapybos kūriniuose.
Tiesios ir lenktos, aštrios ir bukos, lygiagrečios ir besijungiančios ar viena iš kitos kylančios linijos viduramžių tapyboje nebuvo paslėptos po daugiasluoksnės tapybos spalvinėmis dėmėmis. Linija formavo ir struktūravo kūrinį, kūrė ritmą, apibrėžė spalvos vietą. Linija viduramžių dailininkai pradėdavo darbą – ja ir užbaigdavo.
Net po pusantro tūkstančio metų, nusitrynus viršutiniams temperinės tapybos sluoksniams, galima atpažinti meistro, mokyklos ar tam tikro regiono kūrinius iš būdingo braižo – linijos, išlikusios giliausiuose tapybos sluoksniuose.
Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą.
Edukacijoje „Raidė ir ženklas kaip forma“ menininkė Eglė Jovaišaitė pasakoja apie įvairias formas tapyboje, remdamasi Rytų ir moderniojo meno pavyzdžiais.
Kalbėdama apie formas, E. Jovaišaitė atkreipia dėmesį į kaligrafiją. Galbūt išlikimo linija nupiešta, kai dar nebuvo kalbos, gal ji nubrėžė kelią link ženklo ar raidės? Todėl žavėdamiesi Pauliaus Klee ar Marko Tobey’io kompozicijomis atrandame Tolimųjų Rytų kaligrafiją. Hansas Hartungas, Paryžiaus mokyklos abstrakčiojo kaligrafinio stiliaus kūrėjas, sakė, kad tai „visiškai nauja meninės išraiškos kalba, labiau tiesioginė nei ankstesnės tapybos kalbos“.
Daugiau apie raides ir ženklus tapyboje sužinokite vaizdo įraše.
Žiūrėkite meno edukacijų ciklo vaizdo įrašus Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanalo grojaraštyje.