2021 m. vasario 26 d.

Elektroninės knygos kalbotyros tematika

Kalba – unikali garsinių ženklų sistema, veikianti kaip magija, o žodis – tos sistemos elementas, turintis daug simbolių ir įvairių niuansų. Kiekvienas žodis yra gyvenimo tikrovės atspindys, sukurtas ir kasdien kuriamas žmogaus.

„Stenkitės plėsti savąjį žodyną ir prižiūrėti jį taip, kaip prižiūrite savo banko sąskaitą. Skirkite jai daug dėmesio ir stenkitės didinti dividendus“, – sakė poetas Josifas Brodskis.

Norėdami puoselėti gimtąją ar išmokti svetimą kalbą, turime žinoti žodžius, suprasti jų reikšmę. Gyvendami nuolatinės pažangos ir informacijos amžiuje, turime galimybę mokytis neišeidami iš namų – naudotis enciklopedijomis ar žodynais, skaityti knygas, versti tekstus, analizuoti ar interpretuoti.

Kviečiame tobulinti savo žinias ir išmokti naujų kalbų prisijungus prie nuolat augančio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos virtualių skaitytojų būrio – skolinkitės ir skaitykite elektronines knygas portale ibiblioteka.lt.

Aiškinamasis ryšių su visuomene terminų žodynas
Atsižvelgiant į vis didėjančią ryšių su visuomene svarbą, komunikacijos kanalų gausą, siekiant suvienodinti terminijos naudojimą iškilo poreikis sudaryti žodyną, kuriame būtų sukaupti įvairiuose tekstuose pavartoti ryšių su visuomene lietuviški ir nelietuviški terminai, pateiktos jų apibrėžtys, vartosenos variantai, netaisyklingų terminų taisymai. Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) suburta darbo grupė parengė pirmąjį Lietuvoje „Aiškinamąjį ryšių su visuomene terminų žodyną“. Jį rengė 12 ryšių su visuomene profesionalų. Konsultacijas teikė terminologijos, komunikacijos, rinkodaros ir žiniasklaidos sričių ekspertai. Žodyne pateikti 655 terminai, apimantys ryšių su visuomene struktūrą ir raidą, etiką ir teisę, ryšių su visuomene auditorijas, rinkodaros, žurnalistikos, komunikacijos mokslų, sociologijos, vadybos pagrindines sąvokas.

Kalbos filosofija
Funkcionali metodinė priemonė pradedama nuo kalbos esmės klausimo, kuris, kaip teigė Martinas Heideggeris, neatsiejamas nuo žmogaus pasaulio. Egzistuoja įvairūs požiūriai į kalbą, įvairiai suprantama ir pati kalbos filosofija. Priemonėje dėmesys skiriamas XX a. viduryje atsiradusiam fundamentaliam požiūriui į kalbą, padedant suprasti, koks pokytis įvyko ir kodėl kalba įgijo fundamentalią sąvoką. Atrinkti tekstai trumpi, aiškūs, svarstantys dalykus iš esmės, pristatoma išsamiausiai konkrečias kalbos problemas svarstanti filosofinių mokyklų pozicija, filosofinė kryptis. Prie kai kurių tekstų siūloma pagalbinė literatūra, komentuojanti ir aiškinanti tekstą ar problemą. Pateikti klausimai akcentuoja teksto esmines mintis, teorijas, sąvokas, sampratas, struktūras, kalbinius santykius ar problemas.

Lingvodidaktikos terminų žodynas
Aiškinamajame žodyne pateikiami šiuolaikinės lingvodidaktikos bendrieji ir specialieji terminai, apimantys kalbų mokymosi ir mokymo kompleksą ir jo sąsajas su kitais dalykais. Surinkti jau vartojami lingvodidaktikos terminai, sukurti trūkstami, sudaryta jų bendra sistema ir pateiktos visų terminų apibrėžtys. Prie kiekvieno termino pateikiami atitikmenys anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis, jeigu jie tose kalbose vartojami. Kai kuriais atvejais žodyne pateikiami terminų sinonimai. Žodynas pateikia naudingų priedų, juose – svarbių dokumentų, institucijų, veikalų pavadinimai, paplitusios jų santrumpos ir apibrėžtys.

Norvegų kalbos gramatika
Tai praktinė gramatika, skirta besimokantiems norvegų kalbos. Joje išsamiai aprašomos norvegų kalbos dalys ir sakinio struktūra, tarimo ypatybės, paaiškinami nebūdingi lietuvių kalbai kalbos reiškiniai, o ypač sudėtingi norvegų kalbos vartojimo atvejai aptariami atskiruose skyriuose. Knygoje pateikiama kalbos vartosenos pavyzdžių, gramatinių konstrukcijų iliustracijų. Kad skaitytojui būtų lengviau suprasti, visi pavyzdžiai išversti į lietuvių kalbą.

Švedų-lietuvių kalbų žodynėlis
Žodynėlio apimtis ‒ apie 6 500 antraštinių žodžių, sudarančių minimalų švedų kalbos žodžių fondą, dažniausiai naudojamų kasdienėje kalboje ir Švedijos žiniasklaidoje. Pateikiamos pagrindinės švedų kalbos žodžių reikšmės, visos kaitymo formos ir kai kurios stilistikos ypatybės. Žodynėlį papildo priedai: švedų kalbos tarimo aprašymas, trumpa švedų kalbos gramatikos apžvalga, dažniausių švedų kalbos netaisyklingųjų veiksmažodžių formų sąrašas, valstybių ir jų gyventojų pavadinimai, dažniausiai vartojami švedų kalbos sutrumpinimai ir santrumpos. Žodynėlis bus naudingas ne tik besimokantiems švedų kalbos, bet ir kaip pagalbinė priemonė kelionėse, skatinanti bendravimą ir bendradarbiavimą.

Trumpoji lenkų kalbos gramatika
Antrajame pataisytame ir papildytame leidime – patobulinta lenkų kalbos mokymo(si), pradedant nuo pagrindų, didaktika, atsižvelgta į lenkų ir lietuvių kalbų skirtumus ir panašumus, pateikta praktinių patarimų. Šioje knygoje reikalingiausi dalykai pateikiami vienoje vietoje kaip apibendrinantys lenkų kalbos gramatikos kursą. Kai kurios žinios, viršijančios pagrindinių žinių ribas, pažymėtos žodžiu „Dėmesio“. Mokantis gramatikos bus naudingas Lenkų – lietuvių – rusų gramatinių terminų žodynėlis, kuriame yra apie 400 žodžių. Didaktinę priemonę papildo literatūros sąrašas, kuriame yra svarbių šiuolaikinių lenkų kalbos gramatikos leidinių – vadovėlių, žodynų ir enciklopedijų, žinynų – bibliografijos duomenys.

Vakarų slavų istorijos ir raštijos raida
Tai knyga, skirta čekų ir slovakų istorijos ir raštijos, kultūros ir švietimo raidai. Pateikiamos svarbiausios žinios apie vakarų slavų kalbas, aprašyti pagrindiniai bruožai, išskiriantys jas iš kitų slavų kalbų. Aptariami pirmieji čekų ir slovakų rašytiniai paminklai, pristatyta jų sandara, kalbos ypatumai, kitų kalbų ir kultūrų įtaka, bendrinių kalbų formavimosi ypatumai, čekų ir slovakų kalbų santykiai ir sąsajos iki XX a. pabaigos. Pristatyti čekų ir slovakų ryšiai su lietuviais ir Lietuvos istorija. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindinė literatūra, kurioje galima rasti daugiau informacijos tam tikromis vakarų slavų, čekų ir slovakų istorijos ir raštijos raidos temomis. Ši mokymo priemonė skirta visiems, kurie domisi slavų, vakarų slavų, čekų ir slovakų istorija.

Portale ibiblioteka.lt galite skaityti daugiau kaip 2 500 visateksčių elektroninių knygų. Norint prisijungti prie portalo, reikalingas LIBIS skaitytojo pažymėjimas, išmanusis įrenginys ir interneto ryšys. Pasiskolintas elektronines knygas galima skaityti 14 kalendorinių dienų ir šį laikotarpį pratęsti du kartus, jeigu jos nėra rezervuotos kito skaitytojo. Vienu metu galima skaityti ne daugiau kaip 2 elektronines knygas. Jei kiltų klausimų, užklausas galite pateikti paspaudę nuorodą „Klausk bibliotekininko“.