Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2021 m. kovo 22 d.

Trumpam atokvėpiui – žiupsnelis poezijos

Nuo 2000-ųjų kovo 21-oji pasaulyje žinoma kaip Poezijos diena. Poezija kilo iš liaudies šokių. Grojant ritmingai muzikai, buvo šokama ir dainuojami rimuoti žodžiai. Taip senovėje žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Šiuo ritualu garbindavo ir dievus.

Seniausiais poetais laikomi Homeras, Hediodas ir Pindaras. Poezija jie pasakojo apie dievus ir jų valdomus žmones. Buvo manoma, kad poetas kuria apimtas „švento pamišimo“, o jį įkvepia antgamtinės būtybės – mūzos. Anais laikais poetui buvo priskiriamas dieviško aiškiaregio, pranašo vaidmuo.

Šiek tiek vėliau graikų teoretikai poeziją apibrėžia kaip įkvėpimo vaisių. Pasak jų, poetu negalima tapti, juo reikia gimti. Apie poeziją įvairiais laikais kalbėta ir ginčytasi labai daug. Vieni manė, kad poeziją reikia kurti pagal griežtus reikalavimus, nustatytą rimavimą ir ritmą; tiksliai nustatyti eilėraščio adresatą ir naudą. Kiti teigė, kad poezijos negalima varžyti, kad ji turi gimti iš poeto kančių, jo saviraiškos. Galiausiai poezija suskirstyta į kelias rūšis: epinė (pasakojamoji kaip Homero „Odisėja“), lyrinė (perteikiamas individualus lyrinis išgyvenimas), drama. Mūsų dienomis poezija rašoma ir eiliuojant, ir laisvomis eilėmis.

Skubėjimo, ambicijų, buitinių problemų kupiname pasaulyje eilėraštis – tai trumpas atokvėpis, laikas susimąstyti, atsigręžti į savo vidinį pasaulį. „Kad ir kokia iš pirmo žvilgsnio didinga ir rimta, poezija visų pirma kviečia žaisti. Kaip pasakyti pasaulį, kad jis tilptų į kelias ar keliolika eilučių? Turbūt nerasime Vakarų kultūros žmogaus, kuris nebūtų bandęs pats parašyti eilėraščio. Tai rodo, kad poetinis tekstas yra vienas fundamentaliųjų mūsų kultūros sąrangos elementų, be kurio pasaulį būtų sunku suprasti, arba, – vaizdžiai kalbant, – jo tiesiog nebūtų“, – mano rašytojas, eseistas Andrius Jakučiūnas.

Poezijos dienos proga skaitytojų dėmesiui pristatome šias portale ibiblioteka.lt esančias elektronines knygas. Jas ir daugybę kitų nemokamai gali skaityti kiekvienas LIBIS pažymėjimo savininkas. Linkime pakylėjančių ir gaivių įkvėpimų.

Knygos viršelis

Indrė Valantinaitė. „Trumpametražiai“

Stilinga ir elegantiška I. Valantinaitės poezija įtraukia į kasdienį, bet nekasdienišką moters ir jos išgyvenimų pasaulį. Šie išgyvenimai – tarsi krištole sustingdytos istorijos, per kurias atsiskleidžia intensyviausi jausmai: meilė, baimė, nerimas, viltis. Jie spalvingi ir įspūdingi. Lyg maži kino filmai, turintys savo siužetus, pristatantys savo herojus. Užbaigęs vieną, nori akimirką patylėti. Ir tik tada gali imtis kito. Ši knyga tiks akimirkai prie kavos, dešimčiai minučių laukiant draugo ir ilgam rudens vakarui, susisupus plede. Net jei manote, kad poezija – ne jums, trečioji TV laidų vedėjos, dainininkės I. Valantinaitės knyga „Trumpametražiai“ gali būti kaip tik jums.

Knygos viršelis

Sigitas Parulskis. „Be teisės sugrįžti“

S. Parulskis – poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, siekiantis griauti religinius, tautinius, istorinius, kultūrinius mitus. Jis yra vienas populiariausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų, Nacionalinės premijos laureatas. „Manyčiau, Sigito Parulskio eilėraštis atsiranda labiau iš tuštumos ir nerimo, kaip pilnatvės ir ramybės siekiamybė. Iš tiesos, tikrumo ilgesio“, – sakė poetas, kritikas Aidas Marčėnas. Knygoje „Be teisės sugrįžti“ spausdinami eilėraščiai iš rinkinių „Iš ilgesio visa tai“ (1990), „Mirusiųjų“ (1994), „Mortui sepult sint“ (1998), „Pagyvenusio vyro pagundos“ (2009), atskiri tekstai iš rinktinės „Marmurinis šuo“ (2004) ir keletas naujų eilėraščių.

Knygos viršelis

Tomas Petrulis. „Triukšmo gyvatė“

Vieno talentingiausių jaunosios kartos lietuvių poetų pirmoji poezijos rinktinė. Knyga pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudarytą kūrybiškiausių 2017 m. knygų dvyliktuką, taip pat buvo įtraukta į 2018 m. „Metų knygos rinkimų“ penketuką poezijos kategorijoje. „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą“, – apie knygą sako poetas M. Burokas.

Knygos viršelis

Aušra Kaziliūnaitė. „Esu aptrupėjusios sienos“

A. Kaziliūnaitė – poetė, rašytoja, žmogaus teisių aktyvistė. „Ši knyga apie mano „aš“, apie sienas ir pastangas iš jų ištrūkti. Sienos yra ribos. Mes mąstome, jaučiame ar numanome savo ribas, kambario ribas, šalių ribas, pasaulio ribas, daiktų ribas, skirtingų kategorijų ribas, poezijos ribas, knygos ribas. Ribos ar net pats jų numanomo ar realaus egzistavimo faktas mus kuria, saugo, gina, atskiria vienus nuo kitų, įkalina. Galime bandyti jas apeiti ar sugriauti, bet po šio bandymo galiausiai lieka aptrupėjusios sienos. Mąstymas visada turi ribas, dar daugiau – jis yra pagrįstas ir save pagrindžia ribomis, kategorijomis. Kartais vaikštome po šiuos dvasios kambarius, o kartais beviltiškai trankomės į jų sienas, kurios ir esame mes patys.“   

Knygos viršelis

Tomas Taškauskas. „Ilgesio tomografija“

„Ilgesio tomografija“ yra antrasis jaunojo poeto eilėraščių rinkinys, kuriame – ryškus siekis atrasti prasmę įvairiose situacijose, pradedant meilės, išsiskyrimo patirtimi, baigiant dievoieška. Autoriaus poetinėje pasaulėvokoje dominuoja racionalusis, filosofinis pradas ir keliami egzistenciniai klausimai. „Šią knygą mintyse nešiojausi gerą dešimtmetį. Į rinkinį sudėti eilėraščiai yra tarytum susitaikymas su praeitimi ir žvilgsnis į visas patirtis, kurios iki šiol žadina ilgesį“, – sako T. Taškauskas.

Knygos viršelis

Neringa Abrutytė. „Atostogos“

Tai ketvirtoji lietuvių poetės, gyvenančios Danijoje, eilėraščių knyga. N. Abrutytės eilėraščiai – vaikiškai atviri ir nevaikiškai kandūs tekstai su savita leksika, ritmika ir unikaliu pasaulėvaizdžiu, kuriame ir pilkiausia kasdienybės detalė netikėtai gali virsti būties ašmenimi. Kritikai N. Abrutytės poeziją apibūdina kaip atvirą, savitą, modernią, kartais net šokiruojančią intymumu. Poetė atvirai pasakoja apie draudžiamą meilę, konfliktiškus santykius su tėvais ir savo norą įsitvirtinti poezijos Olimpe. Jos eilės – lyg mergaitės-moters dienoraščio fragmentai, kuriuose svarbiausios kasdienybės patirtys.