2021 m. kovo 22 d.

Europos Sąjungos valstybėms narėms pristatytas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas

Kovo 22-ąją Europos Sąjungos valstybėms narėms pristatytas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto, rengiamo kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atstovai papasakojo apie projekto tikslus ir numatytus rezultatus.

Pristatyme kalbėta apie edukacijos inovacijų svarbą, kai diegiami technologiniai sprendimai suteikia galimybę nuosekliau koordinuoti kultūrinės edukacijos veiklas. Vienas iš Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto uždavinių – sukurti platformą, grįstą inovatyvia blokų grandinių technologija, kuri sumažins administracinę naštą, užtikrins vykdomų veiksmų skaidrumą ir viešumą pagal poreikius, taip pat suteiks galimybę nuolat atnaujinti procesus reaguojant į esamą situaciją ir poreikius. Blokų grandinių technologija suteiks projektui statistinių duomenų realiu laiku prieinamumą, tai užtikrins Kultūros paso paslaugų įvertinimo galimybes.

Posėdyje akcentuota, kad Lietuvoje kelerius metus teikiama ir vis auganti Kultūros paso paslauga parodė, kad reikalinga bendra moderni ir inovatyvi kultūrinės edukacijos sistema, kuri jungtų formalųjį ir neformalųjį ugdymą, apimtų visą Lietuvą.

Europos Sąjungos Taryba ne kartą pripažino svarbų naujovių vaidmenį stiprinant Europos gebėjimą tinkamai spręsti globalizacijos keliamus uždavinius ir naudotis jos teikiamomis galimybėmis.

Vienas iš 2021 m. sausio 1 d. pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai iš Vokietijos perėmusios Portugalijos prioritetų – skatinti skaitmeninę transformaciją visose teisingumo, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų srityse, siūlant Skaitmeninių teisių chartiją, kuri įtvirtintų pasitikėjimą skaitmenine ekonomika.

Įgyvendinant Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektą planuojama sukurti bendrą Lietuvos kultūrinės edukacijos administravimo platformą, sutelkti kultūros edukatorių ir koordinatorių tinklą, sustiprinti jų kompetencijas. Įgyvendinant projektą bus plėtojama ir kultūrinių intervencijų idėja – kūrėjų įtraukimas į formalųjį ugdymo procesą. Šiuo metu Nacionalinė biblioteka rengia Kultūrinės edukacijos sistemos galimybių studiją, organizuoja susitikimus su formaliojo ir neformaliojo švietimo organizatoriais, kultūros ir meno paslaugų teikėjais.