2021 m. kovo 24 d.

Pokalbis: „Uniforma ar treningiukas patogiau partizaniniame kare?“

Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro organizuojamo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ šeštojo susitikimo metu žvelgiama į laisvės kovotojų išorę. Konkrečiau – jų aprangą, keliant klausimą: uniforma ar treningiukas patogiau partizaniniame kare? Istorikė dr. Aistė Petrauskienė apie partizanų aprangą ir įvairias jos detales kalbasi su dizaineriu Giedriumi Paulausku, atkūrusiu originalias Lietuvos partizanų dėvėtas uniformas ir jų skiriamuosius simbolinius ženklus. Pašnekovai aptaria uniformos svarbą ir reikšmę, svarsto apie kasdienių rūbų pranašumą, linksmai žvelgia į partizaninio karo metais vyravusias „mados tendencijas“.

Jau nuo pat partizanų organizacijos kūrimosi pradžios buvo siekiama, kad visi laisvės kovotojai dėvėtų uniformas su skiriamaisiais simboliniais ženklais. Laikui bėgant dauguma partizanų nešiojo uniformas, tačiau jos buvo labai įvairios, todėl, pasak istorikės dr. A. Petrauskienės, buvo nustatytos tam tikros taisyklės: Laisvės kovotojams nurodyta dėvėti tokią uniformą, kokią dėvėjo Nepriklausomos Lietuvos laikų kariuomenė, visiems pareigūnams ir eiliniams kovotojams uniforma ir laipsnių bei ženklų nešiojimas tarnybos metu buvo privalomi. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad kai kurie partizanai persirengdavo MGB karininkų uniforma, nes dienos metu tai leisdavo elgtis drąsiau ir veikti sumaniau. Priešo, okupanto uniformos buvo pasitelkiamos vykdyti karo lauko sprendimams, surinkti baudas ar siekiant laisviau judėti viešumoje. Įdomu tai, kad kai kurie partizanai sąmoningai apsispręsdavo uniformos nenešioti.

Drabužių dizaineris G. Paulauskas daugiau nei šešerius metus trukusį istorinį dizaino tyrimą ir jo rezultatą – atkurtą autentišką partizanų uniformą ir jos simboliką – pristatė praėjusių metų vasarį. G. Paulauskas dalijasi mintimis, kad militaristinė tematika jam buvo įdomi visada ir Lietuvos pokario partizanų uniformos rekonstrukcija nebuvo pirmasis šios srities darbas. Kita vertus, dizaineris pastebi, kad Lietuvos partizanų uniformos yra labai išskirtinės, gražios ir unikalios. G. Paulausko svarstymu, partizanų uniformos atkūrimas, dėvėjimas yra didelės atsakomybės ir atidos reikalaujantis darbas. Pasak jo, reikia suprasti, kad pats atkūrimas, rekonstrukcija įpareigoja: dėl elgesio, asmeninio gyvenimo, kaip žmogus deklaruoja savo vertybes, darbus, kaip jis gyvena, bendrauja su savo vaikais, kokį pavyzdį jiems rodo.

Atviraudamas apie uniformų atkūrimo užkulisius G. Paulauskas pastebi, kad atkuriant uniformas siekta maksimalaus autentiškumo: ieškota senų medžiagų, atsižvelgta į kiekvieną smulkmeną: jei kuri nors dalis buvo siūta rankomis, dizaineris ją taip pat siuvo rankomis; jei kabliukas buvo senoje uniformoje, jis toje pačioje vietoje atsirado ir rekonstruotoje uniformoje. Įdomu tai, kad partizanai naudojo ne tik tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformas, bet kurdavo ir savas, perdarydavo senas. G. Paulauskas pastebi, kad mada veikė ir partizanus, todėl uniformų variacijų būta ne vienos.

Daugiau minčių apie partizanų „madų tendencijas“, uniformų ypatumus ir patogumą, rekonstrukcijos proceso iššūkius bei daugelį kitų temų – vaizdo įraše.

Visus ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbius rasite Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ grojaraštyje.