2021 m. balandžio 27 d.

Balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena

Pavasarį į sunkią ir atsakingą medicinos darbuotojų kasdienybę pasibeldė profesinė šventė – Medicinos darbuotojų diena. Nors šios dienos paminėjimo ištakos siekia beveik šimtmetį – 1918 metus, oficialiai ji įteisinta tik 2004-aisiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Jis pasiūlė šia diena papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Lietuvos medicinos darbuotojų šventė skirta šalies medikams: gydytojams, slaugytojams ir visiems, savo gyvenimą paskyrusiems sveikesnei visuomenei kurti.

Balandžio 27-oji pasirinkta neatsitiktinai – 1918 metais Lietuvos Valstybės Tarybos sprendimu buvo įkurta Sveikatos komisija. Kaip teigiama istoriniuose dokumentuose, garbė rūpintis savo šalies žmonių sveikatos apsauga tuo metu buvo patikėta tautos patriarchui daktarui Jonui Basanavičiui, inžinieriui profesoriui Steponui Kairiui ir kunigui Justinui Staugaičiui bei vėliau prie jų veiklos prisijungusiam daktarui Jurgiui Aleknai, tapusiam Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento direktoriumi.

Šiemet Medicinos darbuotojų diena kitokia, nesigirdės ir šventinio šurmulio. Visuomenė mato, kad pirmi nuo klastingo viruso juos ginti stoję kariai – medikai.

Apie medicinos pradmenis, brangiausią žmonių turtą – sveikatą ir apie tuos, kurie padeda ja rūpintis, siūlome paskaityti prisijungus prie portalo epaveldas.lt, taip pat europeana.eu.

Virtualus kultūros paveldo portalas epaveldas.lt yra milžiniškas skaitmeninis lobynas, užtikrinantis greitą ir patogią prieigą prie tūkstančių knygų, laikraščių ir kitų leidinių. Čia galite skaityti senas knygas, peržvelgti iliustracijas ir kitokius dokumentus.

Jūsų dėmesiui pristatome keletą leidinių medicinos tema.

Įvairius gydymo metodus žmonija pažino jau antikos laikais, tačiau profesionalus gydymas vystėsi gana lėtai. Ne išimtis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), kur viduramžiais ir dar ilgokai vėliau buvo gydomasi vaistažolėmis, tikima burtais. Plačiausiai paplitusi ir ankstyviausiai veikusi medicinos personalo dalis buvo savamoksliai liaudies gydytojai: burtininkai, žiniuoniai, žolininkai, užkalbėtojai. Jau nuo XVII a. didžiuosiuose LDK miestuose atsirado atskirų specializacijų gydytojų, augo medicinos lygis. XVI–XVIII a. viduryje buvo labiausiai paplitusi medikų grupė balveriai, kurie gydė diduomenę. Jie atliko šiandienių chirurgų, odontologų, dermatologų, traumatologų ir net teismo medikų funkcijas. Šiuolaikinių ligoninių pirmtakės – špitolės LDK pradedamos steigti nuo XVI a. Vėliau buvo kuriami vienuolių ordinai, užsiimantys ligonių gydymu ir slauga. Pirma vaistinė Lietuvoje įsteigta 1506 metais.

Naujas medicinos posūkis žymimas nuo XVIII a. septintojo dešimtmečio. LDK veikė iš Vakarų Europos sklidusios naujos medicinos teorijos ir idėjos. Daugelio medicinos šakų pažanga skatino Rytų Europos, sykiu Lietuvos ir Lenkijos medicinos praktikos modernėjimą.

Pradžią Lietuvos gydytojų visuomeninei veiklai davė Lietuvos nepriklausomybės įteisinimas 1918 m. vasario 16 d. Ryškiausią pėdsaką Lietuvos Respublikos gyvenime paliko Kauno medicinos draugija, įkurta 1919 m. gegužės 2 d., kuriai didelis vaidmuo teko organizuojant aukštųjų kursų medicinos skyrių, įsteigiant ir leidžiant periodinį leidinį „Medicina“, rengiant gydytojų suvažiavimus, įkuriant gydytojų sąjungą, organizuojant kovą su epidemijomis, plėtojant medicinos mokslą Lietuvoje. 1936 m. birželio 27 d. išleisti Kauno medicinos draugijos įstatai.

Pirmasis Lietuvos gydytojų suvažiavimas įvyko 1921 m. rugsėjo 21 d., antrasis – 1923 m. vasario 22–24 d., jame buvo nutarta visas Lietuvos gydytojų draugijas sujungti į Lietuvos gydytojų sąjungą. Suvažiavime patvirtinti Lietuvos gydytojų sąjungos įstatai, jų projektą parengė okulistas Petras Avižonis. 1924 m. rugsėjo 22 d. J. Staugaičio ranka buvo parašytas prašymas Kauno miesto ir apskrities viršininkui įregistruoti Lietuvos gydytojų sąjungą. 1924 m. rugsėjo 27 d. gydytojų sąjunga įregistruota, o tų pačių metų spalio 22 d. paskelbta apie jos įsteigimą. Jos tikslas – suburti visus Lietuvos gydytojus į vieną organizaciją, kuri apgintų gydytojų profesinius interesus ir ugdytų gydytojų draugiškus santykius. Iki 1940 m. įvyko net devyni Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimai. 1948–1951 m. daug lietuvių gydytojų imigravo į JAV.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga savo veiklą nukreipė pagalbos Lietuvos gydytojams ir sveikatos apsaugos linkme, organizavo gydytojų stažuotes JAV klinikose, siuntė į Lietuvą labdarą. 1989 m. gegužės 20 d. buvo atkurta Lietuvos gydytojų sąjunga. Visus Lietuvos gydytojus kaip 1937 m., taip ir 1989 m. vienijo Hipokrato priesakas: „Malšinti skausmą yra dieviškas darbas.“

Gyventojų patogumui buvo leidžiama daug informacinio pobūdžio leidinių, tokių kaip Lietuvos medicinos, farmacijos ir veterinarijos personalo ir įstaigų sąrašas: 1924–1925. Sąraše išvardytos sveikatos įstaigos ir organizacijos bei juose dirbantys medikai: gydytojai, turintys nuolatinius leidimus medicinos eiti praktiką Lietuvoje, veterinarijos įstaigos, veterinarijos gydytojai, dantų gydytojai ir dantistai, miesto ir kaimo vaistinės, farmacininkai. Tokie sąrašai buvo leidžiami ir vėlesniais metais – Lietuvos medicinos, farmacijos ir veterinarijos personalo ir įstaigų sąrašas 1928–1929, taip pat buvo leidžiami sąrašų papildymai – Lietuvos medicinos, veterinarijos ir farmacijos personalo ir įstaigų sąrašo 1928–1929 metų leidinio papildymas. 1937 m. išleistame žinyne S.M. Ligonių kasos medicinos personalo ir įstaigų sąraše pateikta informacija apie gydytojus, gydymo įstaigas, įkainius ir kt. Išleista ir daugiau informacinio pobūdžio leidinių: Kauno miesto gydytojų ir kitų medicinos personalo adresų knyga (1928 m.), Kauno miesto ligonių kasos mediciniškų įstaigų, medicinos gydytojų ir dantų gydytojų sąrašas (1929 m), Tauragės apygardos ligonių kasos medikamentų sąrašas ir gydytojams taisyklės (1933 m.) ir kt.

Gydytojo, felčerio, slaugytojo, sveikatos apsaugos darbuotojo profesijos yra stebuklingos. O „stebuklas, – kaip sakė Erichas Maria Remarque’as, – visada yra kažkur šalia nevilties“.

Yra įžymių medikų, kurių vardai istorijos įvykių verpetuose užmirštami: Prano Juozapavičiaus kraštotyros rankraščių rinkinys. Žymūs kauniečiai. Broliai Minkovskiai iš Aleksoto, Prano Juozapavičiaus kraštotyros rankraščių rinkinys. Biografijos. Medicinos daktaras Stanislovas Moravskis iš Ustronės (1802–1853).

 

Gydytojų pagalbininkai – medicinos felčeriai. Jų sąjunga gyvuoja Lietuvoje nuo 1926 m. lapkričio 30 d. Lietuvos medicinos felčerių sąjungos narių 2-ajame visuotiname suvažiavime, kuris įvyko 1928 m. balandžio 30 d., buvo nutarta valdyboje skaitytą pranešimą išspausdinti atskiru leidiniu, Trumpa felčerizmo istorija Lietuvoje 1918–1928 (apie p. 61–65 įsivėlusią klaidą buvo informuota Visiems p. p. medicinos felčeriams). Lietuvos medicinos felčerių sąjunga, vykdydama visuotinio sąjungos narių suvažiavimo rezoliuciją, pristatė medicinos felčerių įstatymo „Vyriausybės žinios“, 1926, Nr. 225, pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame nurodoma, kokia veikla gali užsiimti gydytojo padėjėjas. Medicinos felčerių sąjungos valdyba 1930 m. surašė prašymą Sveikatos departamento direktoriui ir pateikė siūlymus Pranešime Lietuvos medicinos felčerių (gydytojų padėjėjų) ir akušerių sąjungos nariams.

Ištikimos gydytojų bendražygės – medicinos seserys, rūpestingos sergančiųjų globėjos – nūnai vadinamos slaugytojomis. „Vien darbas ir darbas, ji turi niekad nenuvargti, niekam nesiskųsti, sesers draugas yra tik ligonis, o ligonį sesuo turi stiprinti ne tik daktaro paskirtais vaistais, bet ir morališkai“ taip rašoma 1930 m. pradėtame leisti Lietuvos gailestingųjų seserų sąjungos mėn. žurnale „Lietuvos sesuo“. Vėliau žurnalas pakeitė ne tik antraštę į „Gailestingoji sesuo“, bet ir turinį.

Medicinos tema buvo leidžiama daug periodinių leidinių, knygų. Pirmuoju lietuvišku medicinos populiarinimo leidiniu laikytas „Lietuvos ūkininko“ laikraščio priedas „Sveikata“ (1909–1915, 1920–1928), 1913 m. pasirodė pirmasis medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos mokslinis leidinys „Medicina ir gamta“, tačiau išspausdinti tik du numeriai ir leidyba nutrūko dėl lėšų stygiaus ir kt. priežasčių. 1914–1915 m. Vilniuje ėjo savaitraščio „Aušra“ priedas „Gydytojas“. Prieškario Lietuvos gydytojų viltis atgaivino 1920 m. pradėtas leisti periodinis leidinys „Medicina“, 1933 m. pradėtas leisti informatyvus leidinys „Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto darbai“ ir kt.

Pristatome keletą knygų medicinos ir sveikatos tema:

• Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti / [d-ras A.V.].Vilnius, 1905.
• Būdai gydymo nekurių ligų / iszleido Sveiklinkis del pagelbos savo brolems lietuviams / Antanas Skinderis. Tilžė, 1895.
• Daktaras bei mokslas apie sveikatą. Philadelphia, Pa, [1912].
  Skaitykite ir sužinosite, „kaip užlaikyti sveikatą, kaip nuo ligų apsisaugoti ir kaip visokias ligas išsigydyti“.
• Daktaras kišeniuje : aiškųs pamokinimai kaip užlaikyti sveikatą ir kaip nuo ligų apsiginti, su daugeliu receptų surinktų nuo geriausių daktarų / sutaisė M. Paltanavičia. Worcester (Mass.), 1908.
• Daktaras namuose, arba, Apraszymas ligu ir ju gydymas / pagal daktarus Basanavičiu, Vileiszi, Collins, Stout ir daugeli kitu sutaise K.W. Gedeminas. Boston, 1906.
  „Šios italpos knygelė, su aprašymu ligu ir receptais, yra pirmutine lietuviskoj kalboj, bet galima tiket, kad ne bus paskutine; gal rasis zmones kurie laikui begant pagamins didesnes ir geresnias“.
• Hygiena arba Sveikatos dėsnių mokslas / paruošė J. Šliūpas. Šiauliai, 1928.
  Apsisaugoti nuo daugelio ligų padeda higiena „Teįsiviešpatauja, kas gera, gražu, dora ir sveika!“
• Parankiausioji homeopatijos knyga gydymui žmonių ir gyvuolių be gydytojo pagelbos / parašė daktaras Bekermanas. Ryga, 1912.
  Knygoje surašyti patys praktiškiausi homeopatiniai vaistai.
• Naudingų patarimų apie sveikatą, gydymo būdus, vaistus ir kt. informacijos rasite Žinynas / iš įvairių šaltinių surinko J. Laukis. Chicago, 1911.
• Senovės ir viduramžių medicinos historija / [J. Šliūpas]. [Kaunas], 1934.
  Daktaras Jonas Šliūpas surinktą medžiagą iš daugelio knygų panaudojo skaitydamas paskaitas Lietuvos universiteto studentams. „Jei mano triusas paraginęs bus studentiją sudominti medicinos ir kultūros historia, būsiu pilnai patenkintas: iš savo pusės dariau, ką galėjau atlikti trumpame laikotarpyje“.
• Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti? / parašė D-ras V. A. Tilžė, 1901.
  Sakoma, kad juokas ilgina gyvenimą, o žinios gerina jo kokybę. Nuotaikai praskaidrinti paskaitykite Daktaras iš prievartos : komedija trijose veiksmuose / Moliere. [New York], 1917.

Medikams linkime kantrybės, sumanumo ir sėkmės grumiantis už kiekvieno ligonio sveikatą ir gyvybę. Tegul Jūsų kasdienybė būna kupina nuoširdaus dėkingumo.

Iliustracijos:

• Nežinomas autorius. Kauno medicinos instituto fiziologijos katedros darbuotojai. 1940
• Panevėžio ligoninės gydytojai, medicinos seserys, praktikantės bei ūkio darbuotojai / Mykolas Marcinkevičius ... [et al.]. – apie 1935–1938
• [Gydytojas Maizelis, slaugytojos ir pacientas ] / Bernardas Aleknavičius. – 196–