Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas balandžio 29 d. dalyvavo nuotoliniu būdu vykusioje Europos humanitarinių mokslų konferencijoje, kurios tema „Ar gali universitetai gyvuoti be humanitarinių mokslų? Humanitariniai mokslai kaip pagrindas kuriant universitetus“.
Konferencijoje prof. dr. R. Gudauskas pakviestas dalyvauti kaip UNESCO Tarptautinės filosofijos ir humanitarinių mokslų tarybos (angl. The International Council for Philosophy and Human Sciences; CIPSH) vykdomojo komiteto narys, kuriuo 2021–2024 m. kadencijai buvo išrinktas praėjusių metų gruodį.
Europos humanitarinių mokslų konferencijoje svarstyta, kas nuveikta skirtinguose akademiniuose sluoksniuose kuriant humanitarinių mokslų vertę ir ateitį švietimo sistemoje, ypač universitetinėse studijose. Dar viduramžiais plėtotoje universiteto idėjoje humanitariniai mokslai, kuriais siekta suprasti žmogaus, gamtos ir kosmoso sudėtingumą, vaidino pagrindinį vaidmenį. Populiarėjant specializacijoms ir pradėjus ypač vertinti technikos sritis, tradicinių humanitarinių mokslų reikšmė universitetuose ėmė blėsti. Norint neatsilikti nuo laiko diktuojamų visuomenės poreikių, imti plėtoti „skaitmeniniai humanitariniai mokslai“, kuriais siekiama įveikti naujus iššūkius, susijusius su pažangių žinių kūrimu naudojant pačius moderniausius technologinius išteklius.
Prof. dr. R. Gudauskas konferencijoje skaitė pranešimą „Humanitariniai mokslai strateginės integruotos mokslo komunikacijos kontekste“.
„Humanitariniai mokslai yra esminis veiksnys, siekiant suprasti šių laikų pokyčius ir suvaldyti sudėtingus XXI a. skaitmenizacijos ir skaitmeninės transformacijos procesus. Strateginės universitetų veiklos kryptys yra susijusios su siekiu apibrėžti naują humanitarinių mokslų darbotvarkę, sudarančią sąlygas esminiam epistemologiniam atsinaujinimui, atveriančiam kelią įvairovei, kompleksiškumui ir sąveikai su kitais mokslais.
Visi mokslo duomenys, informacija ir žinios grindžiamos mokslinių tyrimų procesais. Patikima mokslo komunikacija ir patikimi moksliniai tyrimai yra dvi tos pačios monetos pusės. Esant tik vienam iš šių veiksnių, pasieksime vidutiniškų rezultatų arba to padaryti apskritai nepavyks. Toks strateginės integruotos mokslo komunikacijos supratimas leidžia pakloti pagrindą mokslo ir visuomenės ryšių stiprinimui. Veiksminga komunikacija paprastai padeda sumažinti atotrūkį tarp humanitarinių mokslų ir visuomenės interesų. Toks požiūris leistų įvertinti paspartėjusio skaitmeninimo proceso naudą ir galimus pavojus“, – konferencijoje sakė prof. dr. R. Gudauskas.
Konferenciją inicijavo Albertos universitetas (Kanada) ir Madeiros universitetas (Portugalija). Konferencijoje pranešimus skaitė atstovai iš Koimbros, Minjo (Portugalija) universitetų, Pizos universiteto (Italija) ir Browno universiteto (JAV).