2021 m. balandžio 30 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2021 m. 4-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Apžvelgdami bibliotekininkų metų metais puoselėjamas tradicijas, rašome apie 21-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymą, kuris jau antrą kartą vyko karantino sąlygomis.

Karštas klausimas. Tarp knygų“ redakcija pakalbino 2020 m. geriausių bibliotekininkų vardus pelniusius specialistus: geriausią 2020 m. bibliotekininkę Dalią Balčytytę; geriausią bibliotekos vadovę doc. dr. Gintarę Tautkevičienę; geriausią jaunąjį bibliotekininką Gintautą Jazdauską. Parengė Vaidenė Grybauskaitė.

Tema: Lietuvos bibliotekininkų draugijai – 90. 1931 m., po gero dešimtmečio, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė, Lietuvos bibliotekininkai susibūrė į draugiją, kuri veikė 10 metų. Dėl istorinių peripetijų 1941–1989 m. sustabdžiusi veiklą, atsikūrusi draugija šiais laikais sėkmingai vienija kolegas ir partnerius, atstovauja bibliotekoms Lietuvoje ir tarptautinėje bendruomenėje. Draugijos 90-osios sukakties proga savo mintimis dalijasi įvairių kadencijų jos pirmininkai: Emilija Banionytė, Rima Gražienė, Petras Zurlys, Vida Garunkštytė, Alina Jaskūnienė, Jolita Steponaitienė.

Šiandien aktualu. Kiekvienų einamųjų metų rudenį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

išleidžia biuletenį, skirtą praeitų metų leidybos rezultatams. 2020 m. jis buvo pavadintas „Lietuvos leidybos statistika 2019 m.“. Remigijus Misiūnas svarsto apie Lietuvos spaudos bei leidybos statistikos situaciją, pokyčius ir iššūkius.

Nauji leidiniai. Eglė Baliutavičiūtė pristato švedų specialisto Jono Anderssono parengtą apžvalgą „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“, kurią šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido lietuvių kalba. Ši knyga atveria platų skaitymo skatinimo lauko vaizdą, kelia probleminius klausimus ir pateikia gausybę idėjų, ką ir kaip būtų galima patobulinti, kokias užsienyje vykdomas veiklas pritaikyti savo šalyje.

Terminų aruodas. 2020-ųjų pabaigoje leidybai parengtas „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas“. Remdamasi žodyno rankraščiu, Violeta Černiauskaitė žurnalo skaitytojus pirmuosius supažindina su terminijos tvarkymo aktualijomis ir skatina domėtis šia sritimi bei dalyvauti platesnėje Nacionalinės bibliotekos terminologijos darbų programoje. Matydama terminų su žodžiais „paieška“ ir „principai“ aktualumą, šioje publikacijoje autorė pateikia sunormintų jų pavyzdžių.

Žvilgsnis į istoriją. Daiva Zarankaitė-Kiniulienė apžvelgia tarpukario Tauragėje leistus periodinius leidinius. Miesto, kuriame tuo metu gyveno 12 000 gyventojų, pašte buvo galima įsigyti 60 pavadinimų lietuviškų laikraščių, iš jų – 5 dienraščius, 18 savaitraščių, 10 dvisavaitinių ir 29 mėnesinius. Šalia valdžios leidžiamų laikraščių ėjo ir įvairių sąjungų, organizacijų, politinių partijų leidiniai.

Bibliotekų turtai. Kovo 1 d. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras minėjo pirmųjų veiklos metų sukaktį. Centras mezga ir palaiko ryšius su J. ir A. Mekų bičiuliais, tvirtina senas draugystes su Mekų giminaičiais. Evaldas Timukas pasakoja, kas Mekų centre nuveikta per pirmuosius metus ir kuo centras džiaugiasi jau šiandien.

Pokalbis. Tarptautinės frankofonijos dienos proga Dainius Vaitiekūnas kalbina literatūrologę, vertėją prof. dr. Genovaitę Dručkutę apie lietuvių ir prancūzų literatūrinius ryšius, prancūzų literatūros žavesį bei šios literatūros vertimus, priartinančius prancūziškas knygas prie lietuvių skaitytojų ir atveriančius, ką apie Lietuvą mano prancūzai.

Biblioteka ir jos vardas. Šiemet sukanka dešimt metų, kai Prienų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas poeto Justino Marcinkevičiaus vardas. Viena ryškiausių šio dešimtmečio bibliotekos veiklos krypčių – aktualizuoti žymaus kraštiečio asmenybės, kūrybinio palikimo, kultūrinės ir visuomeninės veiklos reikšmę lietuvių literatūros ir kultūros istorijos raidai. Dalia Bredelienė apžvelgia, kaip bibliotekai sekasi siekti šių tikslų.

Žmonės ir laikas. Šarūnas Šimkevičius pasakoja apie farologą Aidą Jurkštą, kurio tikslas – surinkti ir savo piešiniuose tiksliai užfiksuoti Baltijos jūros švyturius. Planuojama enciklopedija „Baltijos jūros švyturiai“ – tai didysis jo sumanymas, gyvenimo darbas. Kviečiame skaityti, kokie likimo vingiai atvedė A. Jurkštą prie švyturių.

Dėl Lietuvoje galiojančio karantino sąlygų mūsų skaitytojai gali patirti sunkumų norėdami pavartyti popierinį žurnalą, todėl suteikiame galimybę naujausią „Tarp knygų“ numerį skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (plius pašto paslaugos: mieste – 0,23 ct; kaime – 0,20 ct).  

Pirmame viršelyje
Šešioliktą kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais rengė Metų knygos rinkimus. Vygaudo Juozaičio nuotr. 

Ketvirtame viršelyje
2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaras. „Knygnešys“ (1928). Fotografas Antanas Lukšėnas. Eksponatas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje