„Meilė, protas, dora, paprastumas, talentas, menas, / Ištikimybė dievams ilsisi po akmeniu šiuo“ – tai epitafija ant Albrechto Dürerio (1471–1528) antkapio, kurią parašė ištikimas jo draugas Wilibaldas Pirkheimeris. A. Düreris buvo paprastas, doras, dievobaimingas – idealus XVI a. žmogus, tačiau įžūliai ir ambicingai taręs, kad tuoj po Dievo einąs dailininkas.
Meno istorijoje nedaug kūrėjų, kurių ieškojimai tokie įvairiapusiški kaip Dürerio. Po jo liko apie 450 medžio ir vario raižinių, 60 aliejumi tapytų paveikslų, apie 970 piešinių ir akvarelių, teoriniai veikalai „Keturios knygos apie žmogaus proporcijas“, „Matavimų vadovas“.
Dailininkas vienas pirmųjų išmoko juodai baltame medžio raižinyje pavaizduoti spalvą ir šviesą, judėjimą ir ramybę, visus pojūčius ir jausmus. Sudėtinga ir subtilia vario graviūros technika sukūrė tobulas graviūras, kokių niekas iki jo nebuvo sukūręs. Ir, žinoma, nutapė vienus įspūdingiausių autoportretų, kurių paslaptį bandė įspėti daugybė mokslininkų ir meno gerbėjų. Kas juose taip traukia ir sykiu atstumia – gal už santūrumo slypinti įtempta mintis ir didžiulė aistra, o gal atkakliai žvelgiančios akys? Autoportretuose A. Düreris save nutapė tokį, kokį matė, mąstydamas apie dailininko pašaukimą, jo praregėjimo dovaną: aiškiaregį, pranašą, mokytoją.
Visą gyvenimą dailininkas rašė dienoraštį, paliko daug laiškų. Juose – kitoks A. Düreris: mylintis draugus, moteris, gamtą, mėgstantis keliauti. Jo laiškai žavi laisve, ironija, gyvomis buities smulkmenomis. Kadangi mėgo puoštis, pasakoja draugams apie pirkinius, pokštaudamas perduoda jiems linkėjimus nuo savo naujų drabužių ir mielai juos aprašinėja. Beje, spėjama, kad paslaptį, kaip paryškinti ir išsaugoti savo puikių rudų plaukų spalvą, jis sužinojo iš laisvo elgesio Venecijos damų.
Dailininką amžininkai pradėjo garbinti ir apie jį rašyti dar jam gyvam esant. Vienas tyrinėtojas pastebėjo: „Kuklus Dürerio kapas užverstas knygų kalnu.“
Minint 550-ąsias A. Dürerio gimimo metines, Lietuvos nacionalinės Mrtyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla kviečia susipažinti su 19 įdomiausių leidinių, saugomų Nacionalinėje bibliotekoje – tai 1892–2012 m. išleistos knygos lietuvių, vokiečių, prancūzų, anglų, rusų kalbomis.
Laukiame jūsų Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.) darbo dienomis 10–21 val., savaitgaliais 10–18 val. (iki gegužės 31 d.).
Iliustracija – „Autoportretas su kailiu apsiūta skraiste“ (aliejus, 1500 m., muziejus „Senoji pinakoteka“, Miunchenas).