2021 m. gegužės 19 d.

Diskusijoje aptartos karantino pasekmės vaikų emocinei gerovei

Gegužės 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko nuotolinė diskusija „Emocinė gerovė: kaip jaučiasi vaikai ir kuo jiems padėti?“, kurioje dalyvavo Paramos vaikams centro vadovė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė ir „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis. Diskusiją organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pokalbyje atkreiptas dėmesys, kad per karantiną, be įprastų temų, kurios svarbios į „Vaikų liniją“ skambinantiems vaikams (santykiai su tėvais ir draugais, fizinė sveikata ir kt.), padažnėjo kreipimųsi, susijusių su baime dėl koronaviruso sukeltos situacijos, su tuo, kad beveik visą laiką tenka praleisti namuose. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, „Vaikų linijoje“ padaugėjo ir pokalbių, kuriuose išsakomos mintys apie savižudybę.

„Vaikai, kurie turėjo sunkumų jau iki pandemijos, susidūrė su naujais iššūkiais dėl nuotolinio mokymosi, santykių šeimoje ir pan., o sulaukti paramos iš aplinkos, kurioje anksčiau galėdavo rasti palaikymo, pavyzdžiui, iš suaugusiųjų mokykloje ar būreliuose, gali gerokai mažiau. Taip pat dėl ribojimų paaugliai negali patirti teigiamų emocijų bendraujant su bendraamžiais mokykloje ar popamokinėse veiklose, o toks bendravimas yra ypač svarbus ir reikalingas paauglystėje“, – teigia „Vaikų linijos“ vadovas R. Povilaitis.

Pasak Paramos vaikams centro vadovės, psichologės psichoterapeutės A. Kurienės, tėvai taip pat susiduria su didžiuliais iššūkiais. Per pandemiją į „Tėvų liniją“ tėvai skambina vis prastesnės emocinės būsenos: yra pervargę, jaučiasi bejėgiškai, sunkiau susivaldo apimti neigiamų emocijų, labiau nerimauja dėl šeimos ir vaikų savijautos, elgesio, sveikatos, nežino, kaip elgtis su kenčiančiais dėl karantino vaikais.

„Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas liūdnas – pasikalbėkite, išklausykite, padėkite jam išsakyti rūpesčius, paguoskite ir nuraminkite. Neskubėkite vaiko linksminti. Labai svarbu neignoruoti jo jausmų, o padėti juos išreikšti ir tinkamai suvokti, net jei vaiko liūdesio priežastys jums atrodo vaikiškos, juokingos ir nesvarbios. Vaikus visada geriausiai gydo ir geriausiai jiems padeda artimas ryšys, dėmesys, nuoširdus bendravimas, kokybiškai, be skubėjimo kartu praleistas laikas“, – patarimais dalijasi A. Kurienė.

Per metus emocinės paramos linijos atsiliepia į daugiau kaip 200 tūkstančių skambučių, vidutiniškai apie 500 per dieną. Prasidėjus pandemijai, visose linijose pailgėjo pokalbių trukmė, padaugėjo konsultacinių skambučių, stebimas pasikeitęs skambučių pobūdis, t. y. labai daug skambučių, susijusių su nerimu dėl koronaviruso sukeltos situacijos. Šios tendencijos itin sustiprėjo per antrą karantiną, kai Lietuvoje smarkiai išaugo per dieną nustatomų naujų susirgimo COVID-19 atvejų skaičius.

Lietuvoje veikia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt. Šioje nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą: psichikos sveikatos centrus, emocinės paramos tarnybų kontaktus, skubią pagalbą ir kitą su psichikos sveikata ir pagalba susijusią reikalingą informaciją.