Atidaryta paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“

Minint 80-ąsias Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas, jų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus kiemelyje atidaryta paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“. Ekspozicija atskleidžia skaudžią Rainių istoriją: trys kilometrai į rytus nuo Telšių, Rainių miškelyje, 1941 m. naktį iš birželio iš 24-osios į 25-ąją besitraukiantys sovietų kariai, talkinami vietinių NKGB ir NKVD pareigūnų, sadistiškai nužudė 76 Telšių kalėjimo politinius kalinius. Tarp jų buvo mokinių, ūkininkų, mokytojų, darbininkų, teisininkų, samdinių, valstybės tarnautojų, ekonomistų.

Birželio 16 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus kiemelyje pakvietė į renginį, skirtą 80-osioms Rainių tragedijos metinėms. Iniciatyvą palaikė ir parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad karo nusikaltimai neturi senaties, todėl tauta niekada nepadėsianti taško šioje istorijoje. „Tai byloja šiandieninis mūsų susitikimas ir atidaroma ekspozicija nekaltiems Rainių kankiniams pagerbti. Ji liudija, kad praėjus 80 metų atmintis tebėra gyva. Improvizuota istorijos pamoka po atviru dangumi kur kas geriau įsimena nei istorijos vadovėlyje dešimtis kartų perskaityta statistika apie milžiniškas lietuvių aukas. Esu tikras: prieisiantys prie stendų neliks abejingi. Tiek jauni, tiek seni. Vadinasi, istorijos pamoka apie lietuvių tautos kančias tikrai nėra beprasmė“, – sakė R. Gudauskas.

Istorijos mokslų daktaras, tyrėjas, parašęs ne vieną knygą genocido, sovietų teroro, slaptųjų tarnybų tema, Lietuvos Respublikos Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas priminė, kad apie Rainių nusikaltimus buvo prabilta tik 1988 metais, vėliau buvo sudaryta valstybinė komisija karo nusikaltimams tirti. Vienintelis gyvas likęs 1941 m. birželio 24–25 d. žudynių vykdytojas NKVD–NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas Petras Raslanas Šiaulių apygardos teismo nutarimu (jam nedalyvaujant) nuteistas kalėti iki gyvos galvos. „Vos prieš 20 metų buvo įvykdytas vienintelis teisingumo aktas šioje Rainių tragedijoje – surastas ir už akių nuteistas P. Raslanas. Jam nusiųsto teismo nuosprendžio Rusijos pareigūnas Raslanui neįteikė. Pametė. Nusikaltėlių satisfakcija su jų aukomis neįvyko, bet žmonės atsimena tuos įvykius, atsimena „raudonojo teroro“ aukas ir totalitarinio režimo pakalikų žvėriškumus. Baisiausia, kad tokie žiaurūs įvykiai, kuriuos dažniausiai lemia ginkluoti konfliktai, karai, gali pasikartoti“, – perspėjo ministras A. Anušauskas.

Renginyje dalyvavo kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė. Renginį pradėjo ir užbaigė puikus Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų dainininkės Veronikos Povilionienės ir saksofonininko prof. Petro Vyšniausko duetas.

Paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“ muziejaus kiemelyje (Aukų g. 2A, Vilniuje) bus eksponuojama iki birželio 22 d. Vėliau ji bus perkelta į Telšius ir keliaus po Žemaitiją.

Parodos partneriai Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Šiaulių apygardos teismas, Žemaičių muziejus „Alka“.

Martyno Ambrazo nuotr.