Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradėjo pristatinėti Nacionalinę kultūrinės edukacijos galimybių studiją. Ji atlikta bibliotekos užsakymu, įgyvendinant kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdomą Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektą. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ parengta galimybių studija antradienį buvo pristatyta Vyriausybės ir minėtų ministerijų, kitų organizacijų atstovams.
Remiantis projekto koncepcija ir ankstesniais tyrimais, Lietuvoje reikalinga bendra moderni ir inovatyvi kultūrinės edukacijos sistema, kuri jungtų formalųjį ir neformalųjį ugdymą bei apimtų visą šalies teritoriją. Dėl to sklandžiau vyktų kultūros ir švietimo sričių sinergija, kuri leistų sustiprinti formaliojo ugdymo procesą, papildyti jį kokybiškomis ir įvairiomis kultūrinėmis veiklomis bei didinti jo patrauklumą moksleiviams.
Pasitelkiant tarptautinę patirtį, galimybių studijoje pateikiamas parengtas kultūrinės edukacijos sistemos, skirtos moksleiviams, įgyvendinimo modelis. Tam pasiekti pasitelkta įvairiapusė tyrimo metodologija, kuri leido įvertinti ir atsirinkti labiausiai tinkamas Lietuvai užsienio šalių praktikas bei jas nuodugniai išnagrinėti. Taip pat galimybių studijoje išanalizuotos ir Lietuvoje egzistuojančios aktualios švietimo iniciatyvos ir jų sąsajos su kultūrine edukacija.
„Kultūra ir menas yra būtini visapusiško švietimo elementai. Parengtas Nacionalinės kultūrinės edukacijos modelis ir trejų metų veiksmų planas Kultūros edukacijos kompetencijų centrui suteiks galimybę metodiškai dirbti ir apjungti kūrybą su įvairiomis ugdymo praktikomis“, – teigė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Nacionalinės kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projekto tikslas – tobulinti kultūrinės edukacijos Lietuvoje sistemą ir įrankius (Kultūros paso programą, kultūrinės edukacijos koordinatorių ir kultūros edukatorių kompetencijas ir tinklą, kultūrines intervencijas bei tam pritaikytą IT sistemą), siekiant stiprinti mokinių ir pedagogų kultūrines kompetencijas, kūrybinį kritinį mąstymą ir taip ugdyti kitus ateičiai būtinus gebėjimus. Projektu siekiama sukurti kultūrinės edukacijos administravimo platformą, kultūrinės edukacijos koordinatorių (formaliojo ir neformaliojo švietimo) tinklą, siekiant užtikrinti kokybišką kultūros ugdymą ir nuoseklų koordinavimą, telkti ir stiprinti sukurtą kultūros edukatorių tinklą skatinant juos teikti kuo kokybiškesnes, įvairesnes kultūrines edukacijas.
Nacionalinę kultūrinės edukacijos galimybių studiją plačiau planuojama pristatyti artimiausiu metu.