2021 m. birželio 30 d.

Nauji Socialinių mokslų skaityklos leidiniai teisės tema

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos fondas papildytas knygų apie teismus ir kalėjimų problemas, Lietuvos šeimos teisės raidą, teisingumo siekį nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis. Kai kurių galite skaityti ir elektroninį variantą portale ibiblioteka.lt. Trumpai pristatome.

Oficialioji konstitucinė doktrina: svarbiausios nuostatos 1993–2020.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. išleista knyga „Oficialioji konstitucinė doktrina: svarbiausios nuostatos 1993–2020“ papildyta po pirmojo leidimo 2017 m. Konstitucinio Teismo suformuluotomis svarbiausiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis. Jos išdėstytos chronologiškai, susistemintos, nekartojant tų, kurios vėliau buvo gerokai išplėstos arba tapo nebeaktualios įsigaliojus atitinkamoms Konstitucijos pataisoms. Ypač daug dėmesio skirta demokratijos apsaugai: pabrėžiama, kad su demokratija nesuderinama korupcija ir privilegijos – nei ministrų, nei teisėjų. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstitucijoje įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas, per pirmuosius jo taikymo metus Konstituciniam Teismui pavyko atskleisti jo kaip veiksmingos žmogaus teisių apsaugos priemonės paskirtį ir turinį, suformuoti individualių konstitucinių skundų priimtinumo praktiką.

XXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei : Liber Amicorum Sauliui Katuokai : [mokslo straipsnių rinkinys], 2020.

Mokslo straipsnių rinkinys skirtas Mykolo Romerio universiteto profesoriui dr. Sauliui Katuokai, mokslo ir pedagoginio darbo objektu pasirinkusiam tarptautinę teisę, geriausiam jūrų teisės mokslininkui ir ekspertui Lietuvoje. Knygoje atskleidžiama daugelio aktualių tarptautinės teisės klausimų problematika. Rašoma apie jūrų teisę, tarptautinės teisės santykį su nacionaline, o diplomatinė teisė nagrinėjama atsižvelgiant į šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą. Įtraukti ir aktualūs privatinės teisės klausimai, susiję su užsienio teismų sprendimų pripažinimu Lietuvos teismų praktikoje; kultūros objektų grąžinimo problematika tarptautinėje teisėje. Skelbiamas ir interviu su profesoriumi bei svarbiausių jo publikacijų sąrašas.

Ginčų nagrinėjimas komerciniame arbitraže, 2020.

Leidinio autoriai siekė susisteminti ir apžvelgti Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teismų praktiką taikant ir aiškinant arbitražo procesą reglamentuojančius teisės aktus, nacionalinį ir užsienio valstybių teisinį reglamentavimą bei teisės doktriną. Daug dėmesio skiriama teismų praktikai, aiškinančiai Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatas. Analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusi su teisės į teisingą teismą užtikrinimu ginčus nagrinėjant arbitražo teismuose. Knygoje aptariama UNCITRAL pavyzdinio įstatymo taikymo praktika užsienio ir Lietuvos Respublikos teismuose, analizuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika, susijusi su užsienio valstybių arbitražo teismų pripažinimu ir leidimu vykdyti, aptariami probleminiai procesiniai klausimai.

Užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje, 2020.

Užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas yra tarptautinės privatinės teisės dalis, svarbi žmogaus teisių apsaugos sistema, nustatanti, kokia tvarka vienoje valstybėje priimtas teismo sprendimas gali būti pripažįstamas ir vykdomas kitose valstybėse. Monografijoje analizuojami užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai civilinėse bylose pagal Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę, nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taikant Konvencijos nuostatas užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese.

Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos, 2020.

Monografijoje rašoma apie kalinimo sąlygas, sudarančias prielaidas įkalintų asmenų socialinei integracijai. Knygos pagrindą sudaro 2016 m. autorių atlikta trylikoje Lietuvos įkalinimo įstaigų kalinčių 690 asmenų apklausa. Remiantis ja pateikiamos gyvenimo Lietuvos įkalinimo įstaigose problemos. Apklausa atskleidė daugelio laisvės atėmimo bausmės vykdymo sričių įstatyminių reikalavimų ir realybės atotrūkį. Autoriai tiria įkalinimo sąlygas, kalinių sveikatos apsaugą, užimtumo galimybes, tarpusavio santykius ir bendravimą su personalu, įkalintų asmenų socialines ir psichologines integracijos perspektyvas, išleidimo į laisvę bei lygtinio paleidimo aspektus. Tiriant pastebėta, kad motyvacija keistis didėja pirmais antrais įkalinimo metais, tačiau vėliau, patyrus, kad esi nubaustas, ketvirtais penktais metais vėl mažėja, kol ima didėti nusivylimas ir pasidavimas likimui.

Šadžius, Henrikas. Lietuvos šeimos teisės raida XX–XXI amžiuje : Lietuvos šeima nepriklausomybės ir globalizacijos verpetuose, 2020.

Knygoje pateikiama glausta Lietuvos šeimos teisės retrospektyva nuo XX a. pabaigos iki šių dienų. Autorius rašo apie Lietuvos šeimos teisės aktų kūrimą, įstojimą į tarptautines organizacijas ir darbą jose, įvairių politinių laikotarpių ir Europos Sąjungos teisės aktų įtaką Lietuvos šeimos teisei, demografinių ir migracinių procesų poveikį šeimos gyvenimui. Nepamirštamas Katalikų bažnyčios prevencinis poveikis šeimai: religijos įtaka šeimos teisės specifikai, poveikis šeimos aplinkai; šiuolaikinės visuomenės, šeimos negatyvūs reiškiniai: alkoholio ir narkotikų vartojimas, seksualinis smurtas, patyčios ir prievarta prieš moteris ir vaikus, prekyba vaikais ir jų grobimas. Autorius bando įžvelgti ir nusakyti santuokų (ne) tvarumo ir skyrybų priežastis, aptaria kartų kaitos klausimą, globalizacijos įtaką šeimai, rašo apie socialinės atskirties šeimoje ir visuomenėje didėjimą: skurdo augimą; šeimų, auginančių vaikus, materialines problemas; nepilnamečių nusikalstamumą. Knygoje aptariami Lietuvos Respublikos mokslininkų darbai šeimos teisės srityje, šiuolaikinio šeimos modelio kūrimo svarba.

Karalius, Mažvydas. Ar saugu siekti teisingumo?: poveikis nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, 2020.

Šią knygą taip pat galite skaityti internete ir atsisiųsti PDF formatu. Tai knyga apie šiuolaikinės vergovės formą – prekybą žmonėmis. Tai ne tik moterų išnaudojimas prostitucijai, bet ir vergiškas darbas, žmonių išnaudojimas nusikaltimams vykdyti ir elgetauti, fiktyvi-išnaudojanti santuoka, prekyba organais ir kt. Nusikaltėliai iš prekybos žmonėmis siekia greito praturtėjimo ir pelno milijardus eurų kasmet. Pagal Statistikos departamento duomenis beveik kas ketvirtas žmogus Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. 2018 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje šiuolaikinę vergovę patiria 17 tūkst. žmonių. Tai didžiausias skaičius Baltijos valstybėse. Prekybą žmonėmis patiria ir nuo jos nukenčia asmenys (vyrai, moterys ir net vaikai), gyvenantys skurdžiai, neturintys darbo ar dirbantys mažai apmokamą, patyrę fizinę, psichologinę ar seksualinę prievartą šeimoje, turintys gyvenimo globos įstaigose patirties, intelekto / psichikos sutrikimų. Išnaudojimui lietuviai dažniausiai vežami į Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Švediją, Vokietiją ir kitur, išnaudojimo atvejų fiksuojama ir Lietuvoje. Prekeiviai žmonėmis nuolat ieško naujų išnaudojimo būdų, įstatymų spragų, naudojasi nepakankamu visuomenės narių informuotumu, žinių apie pagalbos ir apsaugos priemones trūkumu ir neprieinamumu.

Naujas knygas rasite Socialinių mokslų skaitykloje, III a., 334 kab. Dėl teminės leidinių paieškos prašome kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.