2021 m. liepos 9 d.

Knygų ekspozicija rašytojo M. Prousto 150-osioms gimimo metinėms

Šiemet pasaulis mini rašytojo Marcelio Prousto 150-ąsias gimimo metines. Kviečiame susipažinti su šiuo prancūzų literatūros klasiku – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta prancūzų rašytojui M. Proustui (1871 07 10–1922 11 18) skirta knygų ekspozicija.

Žymiausias M. Prousto kūrinys – septynių dalių epopėja „Prarasto laiko beieškant“. Tai svarbiausias modernizmo kūrinys pasaulio literatūroje ir ilgiausias parašytas literatūrinis kūrinys, kurį sudaro 1,3 mln. žodžių. Šis pasiekimas yra užfiksuotas Guinnesso rekordų knygoje.

Prancūzai praėjusį šimtmetį pavadino Marcelio Prousto amžiumi. 1999 m. du didžiausi knygų prekybos tinklai Prancūzijoje atliko apklausą, norėdami išaiškinti 50 geriausių XX a. romanų. Kaip parodė apklausos rezultatai, antroje vietoje – M. Prousto „Prarasto laiko beieškant“. 2002 m. surengtoje vienoje iš apklausų, kurioje dalyvavo žymiausi pasaulio rašytojai, M. Prousto romanų ciklas „Prarasto laiko beieškant“, įkūnijęs modernistinės literatūros ieškojimus, taip pat užėmė antrą vietą.

M. Proustas gimė ir mirė Paryžiuje. Nuo vaikystės buvo silpnos sveikatos, sirgo astma, todėl mokėsi nereguliariai. 1889 m. įstojo į Sorbonos universitetą studijuoti teisės, tačiau studijų nebaigė. 1895 m. įsidarbino bibliotekoje, tačiau netrukus susirgo ir darbą metė. Jo šeima buvo turtinga ir būtinybės dirbti nebuvo. Vėliau gyveno tipišką to meto turtingo dendžio gyvenimą: vakarieniavo madinguose to meto literatūros ir aukštuomenės salonuose, bendravo su žymiais to meto menininkais, lankė teatrą, vyko į pasivaikščiojimus Bulonės miške, keliavo į Italiją, ilsėjosi Normandijoje. Visą gyvenimą M. Proustą slėgė suvokimas, kad yra homoseksualus. Nors gyveno gana laisvos dvasios Paryžiuje, net ir čia jam teko slėpti savo homoseksualumą nuo draugų ir tėvų. Jis be galo mylėjo savo motiną ir ją garbino kaip nežemišką būtybę.

1894 m. pasirodė pirmoji M. Prousto eilėraščių knyga, kuri liko nepastebėta. Bandė rašyti kritikos straipsnius, esė, apsakymus, vertė anglų meno kritiką, rašytoją Johną Ruskiną. Visą laiką brandino mintį parašyti romaną, nes jautė kaltę dėl neišpildyto pažado motinai tapti garsiu rašytoju. Būtent tuomet jis nutraukia visus visuomeninius ryšius, pasitraukia iš viešumos, užsidaro namuose ir kamštmedžio plokštėmis išmuštame kambaryje pradeda rašyti.

Taip gimė septynių tomų romanas „Prarasto laiko beieškant“. Tai autobiografinėmis detalėmis grįstas romanas, savotiškas Paryžiaus metraštis, apimantis beveik 50 metų laikotarpį ir aprašantis 2000 personažų. Romanų ciklą sudaro šie kūriniai: „Svano pusėje“ (1913, liet. k. 1979, 2015), „Žydinčių merginų šešėlyje“ (1918, Goncourt‘ų premija, liet. k. 2005, 2018), „Germantų pusė“ (1920, liet. k. 2001, 2014), „Sodoma ir Gomora“ (1921, liet. k. 1996, 2015), „Kalinė“ (1923, liet. k. 1998, 2018), „Dingusi Albertina“ (1925, liet. k. 2005, 2015), „Atrastas laikas“ (1927, liet. k. 1997, 2018). Ciklas pradedamas ir baigiamas žodžiu laikas. Pasak M. Prousto, žmogaus gyvenimas – „tai tavo pastangos ir tavo triūsas laike“.

Pirmoji lietuvių skaitytojų pažintis su M. Proustu įvyko 1939 m., kai Juozas Keliuotis „Naujojoje Romuvoje“ publikavo straipsnį apie rašytojo kūrybą ir pateikė epizodą iš „Svano pusėje“ (vert. P. Rapšys). 1968 m. žurnalas „Nemunas“ išspausdino fragmentą iš to paties kūrinio (vert. A. Gudaitis). Šio ciklo vertimų pradžia – 1979 m., kai leidykla „Vaga“ išleido pirmąjį tomą „Svano pusėje“ (vert. A. Merkytė). Vėliau estafetę perėmė leidykla „Alma littera“. Šiandien jau visas M. Prousto romanų ciklas išverstas į lietuvių kalbą.

Lietuviškai pirmąkart pasirodė ir M. Prousto esė „Apie skaitymą“ (vert. V. Bikuličius). Tai penktoji leidyklos „Hubris“ knyga, išleista serijoje „Apie“. Joje publikuojami neakademiniai įžvalgiausių pasaulio protų tekstai, kuriuos galima perskaityti vienu ypu.

2016 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Alaino de Bottono esė „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“. Autorius, išanalizavęs M. Prousto kūrybą, biografinius faktus, interviu, viešas kalbas, draugų prisiminimus, viską sudėjo į devynias knygos dalis ir kiekvieną jų pradeda žodžiu „Kaip…“ (pvz., „Kaip mylėti gyvenimą dabar“, „Kaip skaityti sau“, „Kaip rasti laiko sau“ ir t. t.). M. Prousto gyvenimas ir kūryba siūlo išties vertingų atsakymų.

Į lietuvių kalbą yra išversta prancūzų rašytojo Claude Mauriac’o knyga „Proustas jo paties akimis“, kurioje pateikiamos pagrindinės rašytojo gyvenimo ir kūrybos gairės, amžininkų prisiminimai, paminėti reikšmingiausi veikalai apie jį prancūzų kalba.

Nuotrauka iš Europos kultūros paveldo portalo „Europeana“ fondo.