Knygų skaitymas – vienas iš dažniausiai įvardinamų laisvalaikio pomėgių. Įpusėjus vasarai savo skaitinių sąrašą siūlome papildyti lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniais. Rekomenduojame dvylika 2020 metų kūrybiškiausių knygų.
2003-iaisiais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įsteigė kasmetinę premiją už praėjusiais metais išleistą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinį. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta instituto direktoriaus. Atrankos kriterijus – kūrybiškumas. 2020 metų laureatė – Undinė Radzevičiūtė.
Undinė Radzevičiūtė. „Grožio ir blogio biblioteka“
Europos Sąjungos premijos laureatės U. Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“ – apie grožį su lašu bjaurumo, apie blogį, besislepiantį gėryje, ir apie tai, kad centralizuotai tvarkant pasaulį galima jį visiškai sunaikinti. Knygoje pateikiama visa personažo Walterio Schultzo gyvenimo istorija, besitęsianti per penkiasdešimt Europai labai svarbių metų.
Alfonsas Andriuškevičius. „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai, 2002–2015“
Penkioliktoji poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko A. Andriuškevičiaus knyga, kurioje nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentais skaitytojui pateikiami išplėštieji lapai iš sudegintų 2002–2015 metais autoriaus rašytų dienoraščių. „... tiesiog meldžiu tų, kurie paims šią knygelę į rankas, neskaityti jos vienu ypu nuo pradžios iki galo. Juk čia ne romanas, ne apysaka, netgi ne esė. Meldžiu skaityti po truputį, iš įvairių vietų, į kai ką pasigilinant, o kai ką – iš viso praleidžiant“, – tokias rekomendacijas autorius pateikia skaitytojui.
Šią knygą T. Butkus pradėjo rašyti 1997-aisiais, o baigė tik 2020-aisiais. Kaip teigia autorius, „tai ne rinktinė, o romanas, kurio pagrindą sudaro nauji tekstai ir iliustracijos. Visi 169 eilėraščiai sukomponuoti į du netrumpus pasakojimus. Svarbi romano dalis – iliustracijos. Jos atsirado kartu su tekstais iš įvairiu laikotarpiu apkeliautų landšaftų.“ Knygą smagu ne tik skaityti, bet ir vartyti kaip albumą.
Audronė Girdzijauskaitė. „Atminties šuliniai“
Teatrologės, dailėtyrininkės A. Girdzijauskaitės biografinis romanas apie epochą, apie sutiktus žmones. Autorė atgaivina jaunystės, studijų Maskvos teatriniame institute prisiminimus. „Rašant, – teigia autorė, – man buvo svarbu nemeluoti, nedailinti, neapsimetinėti, suvokti save, savo aplinką ir pagrįsti savo požiūrį“.
Antanas A. Jonynas. „Naujieji sonetai, 2018–2020“
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių rinkinį sudaro nauji 2018–2020 metais parašyti sonetai. Klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet šiltu ir neabejingu žvilgsniu į pasaulį.
Akvilė Kavaliauskaitė. „Kūnai“
Žurnalistės, scenaristės, tekstų kūrėjos knygą sudaro dvylika novelių. Tai trumpi šiek tiek ironiški tekstai apie žmones ir jų jausmus. Šią knygą skaitytojai išrinko geriausia 2020 metų suaugusiųjų knyga.
Šis romanas – apie Sąjūdžio pradžią. Tai literatūros kritiko, poeto, dramaturgo, rašytojo R. Kmitos antrasis romanas, kurio veiksmas vyksta Šiauliuose. Kūrinys apie milicininką, tampantį policininku, – apie Remygą, žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje.
Kęstutis Navakas. „Šeši šeši: eilėraščiai“
„Šeši šeši“ – paskutinė šviesaus atminimo poeto, literatūros kritiko K. Navako poezijos knyga. Poezijos rinktinė „Šeši šeši“ yra sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji vadinasi „Trys du“. Čia skaitytojai ras trisdešimt du eilėraščius. Antroji – „Trys trys“ ir čia autorius nustebina trisdešimt trimis lengvesniais eilėraščiais, kurie sudomins haiku gerbėjus. Trečiasis skyrius – „Vienas“ – simboliškas ir pranašaujantis pabaigą. „Šeši šeši“ užbaigia trijų knygų ciklą. Pirmoji – „100 du“, antroji – „net ne“.
Antrasis autoriaus poezijos rinkinys „Sterili“ papildo keliolika poeto atrinktų eilėraščių iš pirmosios tik elektroniniu formatu išleistos knygos „Triukšmo gyvatė“. „Tomo Patrulio knyga „Sterili“ visų pirma mums visiems reikalinga todėl, kad kalba, poezija, tikėjimas, filosofija nebūtų tokie sterilūs“, – teigia poetas Dainius Dirgėla.
Rimvydas Stankevičius. „Kiaurai kūnus“
Tai devintoji daugelio literatūros premijų laureato poeto R. Stankevičiaus poezijos knyga. „... rankiodamas iš savęs visa, kas ne iš žmogaus (ne tik iš medžių ir paukščių, bet ir iš kaži kokių – niekada neskaitytų, bet vis tiek šnabždančių mums knygų, kaži kokių – niekieno dar nenutapytų, bet jau tarsi regėtų paveikslų, nesukurtos, neatliktos, bet vis tiek skambančios muzikos) nejučia parašiau šią knygą, kurią laikau taip pat ir vienu svarbiausių kūrinių viso mano kūrybinio kelio kontekste“, – sako R. Stankevičius.
Indrė Valantinaitė. „Apsisiautusios saule“
Poetės, dainininkės, žurnalistės, kultūros laidų autorės ir vedėjos ketvirtoje poezijos knygoje „Apsisiautusios saule“ dominuoja krikščioniška pasaulėjauta. Pirmas ir ketvirtas knygos skyriai pradedami ištraukomis iš Giesmių giesmės. Knygoje rasime ne tik eilėraščius, bet ir epigrafus ir dvi anotacijas.
Alvydas Valenta. „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“
Naujausio eilėraščių rinkinio „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“ sudarymas poetui, žurnalistui A. Valentai užtruko apie penkiolika metų. Kiekvienai Homero giesmei autorius sukūrė po eilėraštį. Knygoje gausu intertekstų, polemikos su žymiais mąstytojais bei rašytojais.