Paskaitos „Sunykusio kultūros paveldo atkūrimas: naujos galimybės“ atgarsiai

Rugsėjo 6-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskaitą „Sunykusio kultūros paveldo atkūrimas: naujos galimybės“ skaitė Vokietijos verslo plėtros ir taikomųjų mokslo tyrimų organizacijų atstovai dr. Marcas von der Lindenas („MFB MusterFabrik Berlin“ vadovas) ir dr. Bertramas Nickolay (gamybos sistemų ir projektavimo technologijų instituto „Fraunhofer“ atstovas).

Ekspertai pristatė šiose Vokietijos įmonėse kuriamus ir įgyvendinamus technologinius sprendimus, taikomus sunykusio kultūros paveldo artefaktams atkurti. Pasitelkdami inovatyvias vizualinės informacijos apdorojimo programas, jų specialistai, be kitų rūšių kultūros paveldo, atkuria ir prarasto dokumentinio paveldo turinį, fragmentus sujungdami į virtualų vientisą dokumento vaizdą.

Gamybos sistemų ir projektavimo technologijų instituto „Fraunhofer“ atstovas B. Nickolay pranešime dėmesį sutelkė į pažangius ir jau gana plačiai išbandytus dokumentinio paveldo rekonstravimo metodus. Mokslininkas pristatė ypač pažangią technologiją, skirtą trapios, fragmentiškos medžiagos skaitmeninimui ir nuskaitymui. Naudojant šią technologiją, galima įgyvendinti automatinę virtualią mechaniškai pažeistų (suplėšytų, sukarpytų) dokumentų rekonstrukciją, pagerinti pažeistuose dokumentuose pateiktos informacijos atpažįstamumą, įveiklinti automatinę turinio analizę.

B. Nickolay atkreipė dėmesį, kad, pasitelkus šias technologijas, galima atkurti suplėšytus į skiautes, sukarpytus, pažeistus ugnies, vandens dokumentus, netgi įmanoma identifikuoti sunykusius paminklų užrašus. Šių technologijų taikymas prasidėjo dar XX a. paskutiniame dešimtmetyje, suradus pažeistus Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklos dokumentus. Nors dokumentai buvo apdegę, taikant instituto „Fraunhofer“ metodus, prarastos dokumentų vietos buvo atkurtos.

Kaip vieną didžiausių projektų B. Nickolay nurodė „Stasi“ – Rytų Vokietijos saugumo policijos – archyvo dokumentų atkūrimą. Jį sudarė kelios dešimtys milijonų susmulkintų dokumentų ir net 600 milijonų popieriaus fragmentų, saugojusių informaciją apie „Stasi“ darbuotojus ir jų aukas. „Fraunhofer“ instituto mokslininkų sukurtos ir toliau tobulinamos technologijos reikšmingai pagelbėja sunykusio kultūros paveldo restauravimo ir atkūrimo procesuose.

Modernios vizualinės informacijos apdorojimo programos gali būti pasitelktos įvairiam sunykusiam paveldui, dokumentams atkurti. „MFB MusterFabrik Berlin“ vadovas M. von der Lindenas atkreipė dėmesį į projektus, kuriuose, pasitelkus pažangias technologijas, atkuriami sugadinti banknotai, dokumentų fragmentai, gerinamas sunkiai įskaitomuose dokumentuose pateiktos informacijos prieinamumas. Tiesa, jis dalijosi mintimis, kad net moderniausios mašinos nėra visagalės. Nors technologijos gali padėti bent iš dalies atkurti apgadintą, pažeistą dokumentinį paveldą, jo detales, eksperto teigimu, tais atvejais, kai pats žmogus dokumente negali įskaityti absoliučiai nieko, to negali padaryti ir mašina.

Kaip vieną didžiausių ir įdomiausių projektų M. von der Lindenas pristatė vokiečių filosofo Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo asmeninio archyvo rekonstrukciją. Archyvą sudarantys dokumentai buvo labai išskaidyti, mat pats filosofas ir matematikas sukarpė savo rankraščius. Pasitelkus „MFB MusterFabrik Berlin“ ir instituto „Fraunhofer“  technologijas, pirmą kartą sudarytos galimybės detalesnei filosofo dokumentinio palikimo fragmentų klasifikacijai, padėjusiai geriau chronologiškai ir temiškai suskirstyti G. W. Leibnizo laiškus ir raštus. Technologijos taip pat padėjo atkurti pažeistų dokumentų turinį po 2009 m.  Kelno archyvo pastato griūties.

Vizitą inicijavo Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos kultūros institutas. Šis vizitas – Lietuvos kultūros instituto įgyvendinamos Vizitų programos dalis.