2021 m. spalio 27 d.

Spalio 27-oji – Pasaulinė audiovizualinio paveldo diena

Spalio 27-ąją minima Pasaulinė audiovizualinio paveldo diena. Šią dieną nuo 2005 m. UNESCO mini siekdama atkreipti dėmesį į garso ir vaizdo dokumentų reikšmę pasaulio atminčiai bei rizikas, susijusias su jų išsaugojimu, taip pat skatinti visuotinį sąmoningumą ir siekį imtis būtinų veiksmų šiam paveldui išsaugoti.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo Audiovizualiniame archyve sukaupta daugiau nei 14 000 pavadinimų lietuviškų garso, vaizdo dokumentų: 2565 šelako plokštelės (1908–1968 m.), 2321 vinilo plokštelė (nuo 1940 m.), 4618 kompaktinių garso plokštelių (nuo 1969 m.), 881 kompaktinė vaizdo plokštelė (nuo 1989 m.), 3780 garsajuosčių (1975–2010 m.), 192 vaizdajuostės (1991–2010 m.), 155 ritinėliai pianolai (1916–1932 m.).

Audiovizualiniame archyve saugomi unikalūs garso dokumentai. Tarp jų – vienintelis žinomas išlikęs pirmosios lietuviškos šelako plokštelės egzempliorius (Rygoje 1908 m. Aleksandro Kačanausko iniciatyva „Zonophone Record“ įrašytos dainos „Siuntė mane motinėlė“ ir „Ant kalno karklai“); pirmasis lietuviškas simfoninės muzikos įrašas („Polydor“ įmonės 1942 m. išleista dviguba trumpo grojimo plokštelė, kurioje skamba simfoninė poema „Miške“); seniausia lietuviška vinilo plokštelė, kurioje įrašyta Juozo Tallat-Kelpšos „Meno daina“ (apie 1926–1940 m.); pirmoji JAV išleista lietuviška plokštelė (1952 m. „Symphonic Music of Lithuania“); didžiausias pasaulyje lietuviškų ritinėlių pianolai rinkinys ir kiti Lietuvos meną ir istoriją liudijantys garso dokumentai.

Nacionalinės bibliotekos šelako plokštelių kolekcija 2007-aisiais, kaip garsinis nacionalinės reikšmės liudijimas, buvo įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos skyrius (dabar Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius) nuo pat įkūrimo pradžios (1961 m.) kaupė ir saugojo nacionalinį garso ir vaizdo dokumentų archyvą kaip nacionalinio spausdintų dokumentų archyvo dalį. Išskirtinės asmenybės, prisidėjusios prie lietuviškų plokštelių atsiradimo archyve, buvo fizikas Algirdas Motieka ir JAV lietuvių išeivijos muzikas Vytautas Strolia. Savo kolekcijas jie perdavė tuometiniam Muzikos skyriui: A. Motieka buvo surinkęs ir ištyrinėjęs visų Europos leidėjų, o V. Strolia JAV ir kitų šalių senąsias lietuviškas šelako plokšteles ir garsinę lituaniką. Nacionalinės bibliotekos senųjų lietuviškų šelako plokštelių kolekcija tapo išsamiausia pasaulyje, yra pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir po beveik 50-ies metų nuo kaupimo įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Nacionalinės bibliotekos lankytojai Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (508 kab.) šiuo metu gali pasiklausyti iš gramofono perrašytų kompaktinių plokštelių, apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos išleistus suskaitmenintų šelako plokštelių leidinius, kurie skaitykloje bus eksponuojami iki lapkričio 19 d.:

• Pirmosios lietuviškos plokštelės. – [Vilnius] : LNB garso įrašų studija, 2003, (garsiausių tarpukario atlikėjų įrašai)
• Senųjų lietuviškų šelako plokštelių antologija : pirmosios lietuviškos plokštelės šimtmečiui : 1907–2007. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007
• Balsai iš praeities : prieškario Lietuvos atlikėjų įrašai šelako plokštelėse. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014