2021 m. spalio 28 d.

Lietuvos žydų kultūros ir istorijos pėdsakai literatūroje

Žydų tautos istorija Lietuvoje mena daugiau nei septynis šimtmečius. Pernai, minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, nesyk konstatuota, kad vis dar ne iki galo suvokiame ir nepakankamai žinome apie žydiškojo paveldo indėlį į mūsų tautos kultūros ir literatūros raidą, identitetą, dar nemažai likę istorijos spragų tyrinėjant lietuvių ir žydų santykius skirtingais istorijos tarpsniais.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvėje plačiajai visuomenei parengta leidinių ekspozicija „Lietuvos žydų kultūros ir istorijos pėdsakai literatūroje“ siekiama tokių žinių stygių bent iš dalies sumažinti.  

Ekspozicijoje rasite žydų kilmės lietuvių prozininkų Icchoko Mero, Marko Zingerio romanus ir apsakymų rinkinius, apie Lietuvos žydų gyvenimą rusų kalba rašiusio Grigorijaus Kanovičiaus prozos leidimus lietuviškai, Marko Zingerio sudarytą Lietuvos žydų prozos antologiją „Šiaurės gėlės“, taip pat karo pradžioje nužudytos jaunos žydaitės poetės Matildos Olkinaitės kūrybos rinktinę „Atrakintas dienoraštis“, jidiš kalba rašiusio poeto Hiršo Ošerovičiaus kūrybos pavyzdžių.

Verta prisiminti ir vieno žinomiausių Lietuvos žydų kilmės prancūzų filosofų, Kaune gimusio ir užaugusio Emanuelio Levino darbus „Apie Dievą, ateinantį į mąstymą“, „Etika ir begalybė“, prancūzų literatūros klasiko, dukart Goncourt’ų premijos laureato Romaino Gary romanus, iš kurių žinomiausias – „Aušros pažadas“ – prisiliečia ir prie Vilniaus istorijos.

Ekspoziciją praplečia žydų istorijos aspektus Lietuvoje nagrinėjusių istorikų Aurimo Švedo, Eglės Bendikaitės monografijos, Aušrelės Pažėraitės, Vlado Sirutavičiaus Dariaus Staliūno, taip pat kitų istorikų straipsniai iš rinkinių „Žydų klausimas Lietuvoje XIX a. viduryje“, „Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje“, Lietuvos žydų istoriko Solomono Atamuko veikalas „Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX a. pabaigos“.

Maloniai kviečiame apsilankyti.