Nacionalinėje bibliotekoje vyko Nacionalinės moksleivių akademijos sesija

Sausio 3–7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) Lietuvių filologijos sekcijos sesija. Visus metus veikiančios NMA akademijos 7–10 klasių moksleiviai žiemos sesijos įprastai renkasi į Vilnių, vasaros sesijos organizuojamos Druskininkuose. Likusią metų dalį akademijos mokytojai organizuoja nuotolinį  moksleivių mokymą. NMA veikia 7 dalykinės sekcijos: biologijos ir biochemijos, chemijos, ekonomikos ir vadybos, informatikos, fizikos, lietuvių filologijos, matematikos. Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas nuo 2019 m. kuruoja NMA Lietuvių filologijos sekciją, vykdo jos nuotolinį mokymą, šioje sesijoje parengė sekcijos dalykinio ugdymo programą. 

Nemažą dalį žiemos sesijos paskaitų ir praktinių veiklų pristatė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento ir Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojai. Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas parengė paskaitą apie literatūrinį Vilnių. Su mokiniais buvo aiškinamasi, ką reiškia neseniai Vilniui suteiktas UNESCO literatūros miesto vardas ir kurie su Vilniumi sietini rašytojai atstovauja miestui tarptautiniu mastu, prisimintos ypatingos literatūros sklaidos vietos sostinėje: Literatų gatvė, Czesławo Miłoszo laiptai, rašytojų memorialiniai muziejai. Be to, buvo diskutuojama apie literatūrinio Vilniaus įvaizdžius pasitelkiant įvairių rašytojų (Cz. Miłoszo, Juditos Vaičiūnaitės, Jurgio Kunčino ir kt.) kūrybą.

Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė pristatė didelio susidomėjimo sulaukusią paskaitą „Žydų vaikai rašo apie save“. Joje aptartas egodokumento terminas ir klasifikacija, svarstyta, kaip skirtingų okupacijų metu elgtasi su žydų kultūros dokumentais. L. Lempertienė papasakojo, kad kiekvienas egodokumentas yra nepakartojimas, nes gali būti, kad tai yra vienintelis pasakojimas apie tam tikrą šeimą, jos istoriją. Dėmesio centre atsidūrė Nacionalinėje bibliotekoje saugoma rankraštinė Bebos Epstein biografija, 2017 m. gegužę aptikta tarp bibliotekoje saugomų judaikos dokumentų, kurių apimtis siekia maždaug 170 000 puslapių ir kurie buvo laikomi sunaikintais per Holokaustą. Taip pat aptartas Icchoko Rudaševskio dienoraštis, kuriame bręstančio paauglio akimis įamžintas gyvenimas gete. L. Lempertienė pakvietė moksleivius apsilankyti bibliotekos Judaikos tyrimų centre, susipažinti su jo veikla, saugomomis žydų raštijos knygomis, dokumentais.

Lituanistikos skyriaus tyrėja Silvija Stankevičiūtė pakvietė į virtualią ekskursiją „Susitikimas su Czesławo Miłoszo Vilniumi“. Buvo pasiūlyta vienai dienai nusikelti į tarpukario Vilnių ir pamatyti, kokį jį regėjo būsimas Nobelio premijos laureatas, kaip jo pamėgtos ir lankytos vietos atrodo šiandien, kokie pastatai, žmonės jį supo, kaip atrodė eilinė mokinio, vėliau studento Miłoszo diena tarpukario Vilniuje.

Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė pakvietė pasivaikščioti po Nacionalinės bibliotekos senojo dokumentinio paveldo parodą „Theatrum libri“, skirtą pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmečiui paminėti. Moksleiviai iš arti pamatė unikalius tiriamaisiais objektais pateikiamus eksponatus, leidžiančius lankytojui pačiam „naršyti“ keliasluoksnį Nacionalinės bibliotekos archyvą: pažinti, tirti ir atrasti knygos formavimo(si) etapus, leidinių kaupimo ir saugojimo iniciatyvas, skaitymo ir sklaidos ženklus.

Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vyriausioji restauratorė Raimunda Vasiliauskienė ir restauratorė Daiva Juškienė NMA dalyvius įtraukė į edukacines knygrišystės dirbtuves. Restauratorės supažindino su pagrindinėmis knygos sudedamosiomis dalimis, knygrišystei reikalingais įrankiais ir aukso pjūvio taisyklės taikymu knygų leidyboje. Edukacinių dirbtuvių dalyviai gamino knygas pagal istorinės knygrišystės principus.

Nacionalinėje bibliotekoje svečiavosi ir moksleiviams paskaitas skaitė literatūros, istorijos sričių specialistai. Istorikas, Adomo Mickevičiaus kūrybos ir biografijos tyrinėtojas Rimantas Šalna išsamiai pristatė A. Mickevičiaus biografijos linkius ir kertines datas, skirtingus gyvenimo periodus ir jų sąsajas su kūryba. Jis taip pat pakvietė į virtualią ekskursiją po A. Mickevičiaus Vilnių ir iki šių dienų išlikusias vietas, kuriose poetas mokėsi, gyveno. Kultūros žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus pristatė praėjusiais metais veiklos trisdešimtmetį minėjusio leidinio istoriją, jo pirmtaką ir siekius, redaktoriaus darbo virtuvę ir įprastą dienos ritmą. A. Šimkus ne tik pasakojo apie „Metus“, bet ir domėjosi, kokią kultūrinę spaudą skaito jaunuoliai. Jauniesiems filologams, norintiems savo kūrinį publikuoti kultūrinėje spaudoje, patarė neprarasti kantrybės.

Poetė Birutė Grašytė-Black pakvietė moksleivius apsilankyti poezijos ateljė. Ji kalbėjo apie tarptautinius poezijos festivalius, įtraukė į literatūros skaitymus ir skatino pabandyti parašyti savo kūrybos eilėraštį, pasidalijo vertingais patarimais. Vilniaus universiteto docentas dr. Regimantas Tamošaitis dalijosi mintimis apie sapną, kaip kūrybos impulsą. Susitikimuose aptarta ir analizuota užsienio ir lietuvių autorių literatūra, skirtingų rašytojų žodžio meistrystė, pasitelkta indų mitologija, įvairių laikotarpių filosofų idėjos.

NMA yra papildomo ugdymo institucija, kurioje mokosi mokslui ir muzikai gabūs Lietuvos vaikai. Nuo 2004 m. NMA ugdymo programas yra baigę daugiau nei 1300 talentingiausių vaikų. Akademijoje stiprinamas Lietuvos intelektinis potencialas, investuojama į gabius ir motyvuotus vaikus. Nepaisant gyvenamosios vietos, talentingiems mokiniams sudaromos sąlygos mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių dėstytojus bei mokytojus.

2019 m. lapkritį Nacionalinė biblioteka su NMA pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tikimasi, kad sutartyje numatytos veiklos ateityje į Nacionalinės bibliotekos nuosekliai vykdomą vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją įtrauks dar daugiau gabių moksleivių iš Lietuvos, taip pat ir lietuvių iš užsienio.