2022 m. sausio 10 d.

Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Nacionalinėje bibliotekoje

Kiekvienų metų sausį prisimename 1991-uosius, kai vienybės ir laisvės siekio vedama Lietuva iškovojo istorinę pergalę. Tauta atsilaikė ir apgynė savo valstybės nepriklausomybę. Kaip rašo Plungės gimnazistė Milda Domarkaitė, viena iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir partnerių organizuoto eseistikos konkurso laureačių, kelialapio kaina į laimingą Lietuvos ateitį yra 19910113. Ir paaiškina: „Jei bent kiek domėjaisi šalies istorija, žinai, kad ši kaina išgraviruota kiekvieno lietuvio širdyje, tad ji – galutinė.“

31-ą kartą minėdama Laisvės gynėjų dieną, Nacionalinė biblioteka, kaip ir kiekvienais metais, nušvies savo didingas kolonas trispalviu apšvietimu – valstybinės vėliavos spalvomis. Taip pat tęs prasmingą tradiciją ir prisidės prie visuotinės pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. Sausio 13 d. 8 val. ryto bibliotekos darbuotojai, pagerbdami ir prisimindami tuos, kurie žuvo už atkurtą valstybės nepriklausomybę, languose ir ant centrinių bibliotekos laiptų uždegs žvakutes, kaip gyvybės, šviesos, teisingumo, atminties ir vienybės simbolį.

Bibliotekos lankytojams parengėme prasmingų renginių programą.

Neatlygintinos kraujo donorystės akcija, skirta laisvės gynėjams atminti

Sausio 12 d. nuo 15 iki 20 val. Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje (III a., 305 kab.) vyks kraujo donorystės akcija, skirta laisvės gynėjams atminti.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms kasdien reikia mažiausiai 100 kraujo donorų, kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis. Nelikite abejingi, dalyvaukite akcijoje, ir jūsų padovanotas kraujas kam nors virs galimybe gyventi! 

Kraujo donoru gali būti sveikas asmuo nuo 18 iki 65 metų. Rekomenduojamas donoro svoris – ne mažiau kaip 50 kilogramų. Donorystei būkite pasiruošę: turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, būkite pavalgę, gerkite daugiau vandens. Registruotis vietoje.

Diskusija „Kartu išvien: KASP ir VSAT“

Pilietinės iniciatyvos „Neužmirštuolė“ aktyvistai kviečia į diskusiją Nacionalinėje bibliotekoje su laisvės gynėjais, krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariais ir valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais.  

Šiandien, kai pasienyje kilo grėsmė, KASP, kaip Lietuvės kariuomenės dalis, ir VSAT vėl stovi drauge gindamos Lietuvą. Vėl patiriamas autoritarinio režimo išpuolis prieš demokratinę valstybę, nors ir be tankų. Todėl diskusijoje bus kalbama apie 1991 m. įvykius, aptariama, kaip tobulėjo minimos tarnybos, kuo minėti iššūkiai panašūs ir kuo skiriasi. Ką reiškia priesaika, kokia jos svarba tada ir dabar?

Sausio 13 d. 16 val. kviečiame į diskusiją bibliotekos Konferencijų salėje.

Virtuali paroda „Sausio 13-oji ir Nacionalinė biblioteka“

1991-ųjų sausį Nacionalinė biblioteka atsidūrė pačiame įvykių centre. Bibliotekoje greitai buvo įkurta laikinoji ligoninė, medikų komandos buvo pasiruošusios prireikus padėti sužeistiesiems. Ant pastato kolonų suplevėsavo raudonas kryžius baltame fone. Bibliotekos patalpose įsikūrę savanoriai, šauliai budėjo prie strategiškai svarbių langų, išeinančių į Seimo pusę. Bibliotekos durys buvo atviros sušalusiems ir pavargusiems žmonėms, norintiems susišildyti arbatos puodeliu. Nacionalinės bibliotekos darbuotojai natūraliai įsiliejo į laisvės gynėjų gretas.

Nacionalinės bibliotekos darbuotojų parodyta iniciatyva ir pilietiškumas įamžinti virtualioje parodoje „Sausio 13-oji ir Nacionalinė biblioteka“. Joje eksponuojamos aktyviai įvykius prie parlamento fiksavusio tuomečio Nacionalinės bibliotekos darbuotojo fotografo Rolando Ginaičio nuotraukos, pateikiami autentiški Nacionalinės bibliotekos darbuotojų prisiminimai ir išgyvenimai. Pristatomi partnerių ir kolegų mums skirti palaikymo ženklai – telegramos, po šių tragiškų įvykių atsiųstos iš kitų šalių bibliotekų ir kultūros įstaigų. Paroda paruošta virtualios parodos, kurią 2011 m. parengė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Sausio 13-osios įvykių dalyvė Janina Stankevičienė, pagrindu.

Virtualią parodą galite apžiūrėti čia. Nuotraukų, susijusių su Sausio 13-osios įvykiais ir biblioteka, koliažas bus demonstruojamas SMART ir sieniniame ekrane Valstybingumo erdvėje (II a.) bei V a. atrijuje.

Eseistikos konkursas „Kokioje Lietuvoje norėčiau gyventi po 20 metų“

Per tris atgautos laisvės dešimtmečius Lietuvoje užaugo karta, nepažįstanti gyvenimo, ribojamo geležinės uždangos. Bėgant laikui, ant jos pečių krinta vis didesnė atsakomybė už Lietuvos ateitį – tarp laisvės kartos vaikų jau turime Seimo narių, ministrų, aktyvių visuomenininkų, sėkmingų mokslininkų, atsidavusių savo srities specialistų. Šaliai reikia kūrybingų ir išskirtinių idėjų turinčių vizionierių. Kurti Lietuvos ateities vizijas niekada nebus per anksti.

Bibliotekos Valstybingumo centras kartu su interneto dienraščiu „Bernardinai.lt“ ir leidykla „Tyto alba“ kvietė moksleivius į eseistikos konkursą „Kokioje Lietuvoje norėčiau gyventi po 20 metų?“

Kokia Lietuva galėtų būti 2041 metais? Su kokiais iššūkiais galime susidurti ir kaip juos spręsime? Kokias idėjas reikėtų įgyvendinti, kad gyvenimas Lietuvoje būtų dar geresnis?

Sulaukta 36 konkurso kriterijus atitinkančių darbų. Autoriai apdovanoti organizatorių prizais.

Paskelbti geriausiai įvertintų darbų autoriai ir nuorodos į jų darbus:

• Milda Domarkaitė, Plungės „Saulės“ gimnazijos dvyliktokė. Konkursui ruoštis padėjo mokytoja Ramutė Damulienė;
• Akvilė Jakutytė, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos dešimtokė. Konkursui ruoštis padėjo mokytoja Dalia Pabarčienė;
• Mantė Marozaitė, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos vienuoliktokė. Konkursui ruoštis padėjo mokytoja Justė Širmulė;
• Lėja Šopauskaitė, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vienuoliktokė. Konkursui ruoštis padėjo mokytoja Laima Laurinavičiūtė.

Konkurso laureatų darbai publikuojami ir interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“.

Kviečiame dalyvauti Lietuvos laisvės gynėjų dienai skirtuose renginiuose ir akcijose Nacionalinėje bibliotekoje.