2022 m. vasario 9 d.

Nacionalinės bibliotekos atstovai tarptautiniame projekte tobulino skaitmeninės humanitarikos kompetencijas

Baigėsi daugiau nei dvejus metus trukęs Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programos „Nordplus“ projektas „Daugiau nei paieška: skaitmeninių kompetencijų tobulinimas bibliotekose ir tyrėjų bendruomenėse“ (angl. Going beyond search: advancing digital competences in libraries and research communities).

Projektą vykdė Latvijos nacionalinė biblioteka. Partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Literatūros, folkloro ir menų institutas Latvijoje, Estijos nacionalinė biblioteka, Umeo universitetas Švedijoje.

Projekte buvo stiprinami tarptautiniai ryšiai, dalinamasi skaitmeninės humanitarikos žiniomis, rengiamos vasaros mokyklos. Nacionalinės bibliotekos atstovės Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė, Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė ir informacinių sistemų analitikė Ieva Miliauskienė dalyvavo projekto dalyvių organizuotose skaitmeninės humanitarikos vasaros mokyklose Latvijoje ir Estijoje. Jose buvo gilinamasi į konkrečių skaitmeninės humanitarikos metodų ir įrankių taikymą, diskutuota apie atvirųjų duomenų problemas humanitarinių mokslų srityje ir kt.

S. Stankevičiūtės atsiliepimai apie patirtį Latvijoje: „2019 metais gavau išskirtinę galimybę dalyvauti skaitmeninės humanitarikos vasaros mokykloje „Second Baltic Summer School of Digital Humanities „Essentials of Coding and Encoding“. Mokymuose klausytasi įvairių šalių tyrėjų pranešimų apie jų vykdomus skaitmeninės humanitarikos tyrimus, apie įvairių programų, metodų panaudą humanitariniuose tyrimuose. Teko išbandyti ir visiškai svetimą nišą – pramokti dirbti kompiuterinėmis programomis, pabandyti jas pritaikyti savo tyrimuose. Pratybose mokytasi dirbti kompiuterinėmis programomis „Python“, „Oxygen XML Editor“, „Thonny“, „Palladio”, „Natural Language Toolkit“. Po šių praktinių užsiėmimų dar tvirčiau įsitikinau, kad gilinantis į skaitmeninės humanitarikos metodų ir įrankių taikymą labai svarbus humanitarinių mokslų ir informacinių technologijų specialistų bendradarbiavimas. Skirtingų sričių specialistų bendras darbas gali atnešti ypač našių rezultatų. Bendradarbiaujant su kolegomis, užsienio specialistais, diskutuota, kaip kompiuterines programas galima panaudoti atliekant istorijos, filologijos, literatūrologijos, antropologijos tyrimus. Didelė šios vasaros mokyklos dovana – pažintys su Lietuvos ir užsienio tyrėjais, atvedusios prie bendrų darbų ir idėjų, paskatinusios pažinti, kokius projektus, tyrimus skaitmeninės humanitarikos plotmėje įgyvendina įvairių šalių aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų institutai.“

2021 m. rugpjūčio mėnesį Estijoje vykusioje vasaros mokykloje „Baltic Summer School of Digital Humanities 2021: „Digital Methods in Humanities and Social Sciences“ dalyvavusi M. Kvizikevičiūtė apibendrino savo patirtį Taline: „Neretai humanitarai, išgirdę terminus „programavimas“, „kompiuterinis (computational) mąstymas“, per greitai priima sprendimą, kad tai tikrai ne jiems. Šioje vasaros mokykloje susitiko skirtingų profesinių kelių žmonės: lingvistai, menininkai, istorikai, bibliotekininkai, daugiau ar mažiau (ne)įvaldę skaitmeninių metodų taikymo savo tyrimuose. Plenariniuose pranešimuose tyrėjai pristatė savo darbus: kalbos tyrimus pasitelkiant virtualiosios realybės technologijas, melagienų istorijos (fake history) tyrimus, apdorojant didžiulius kiekius informacijos įvairiais technologiniais sprendimais. Praktinės dirbtuvės buvo paremtos R programavimo kalbos taikymu socialiniuose ir humanitariniuose tyrimuose. Mane, kaip retų knygų tyrėją, itin sudomino dirbtuvės, kuriose dirbome ties senųjų spaudinių metaduomenų harmonizavimu, kad jie taptų perskaitomi ne tik žmonėms, bet ir mašinoms (machine readable). Labiausiai įstrigo kompiuterinio mąstymo dirbtuvėse išsakyta lektoriaus mintis, kad jeigu naudojate skaičiuotuvą savo išmaniajame telefone – tai jau yra kompiuterinio mąstymo taikymas. Tad nereikia bijoti ir galite suteikti sau galimybę dirbti įvairesnėmis priemonėmis ir metodais.“ 

2021 m. gruodžio 1–3 d. Lietuvos nacionalinė biblioteka, siekdama pristatyti skaitmeninės humanitarikos galimybes knygotyros tyrimuose, pakvietė Latvijos nacionalinės bibliotekos skaitmeninių tyrimų paslaugų kuratorę Andą Baklanę ir Helsinkio universiteto docentą Mikko Toloneną savo tyrimais ir jų metodais pasidalyti tarptautinėje konferencijoje „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“.

Trijų dienų konferenciją galite išklausyti Nacionalinės bibliotekos paskyroje „YouTube“ platformoje čia ›.

Projekto partneriai išreiškė didelį susidomėjimą mūsų skaitmeninio ženklinimo įrankiu cc.lnb.lt.

Kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA buvo sukurtas dar vienas filmukas apie ženklinimo svarbą iš mokslo, bibliotekos ir meno perspektyvų. Filmuko nuoroda čia ›.

Daugiau apie pasibaigusį projektą čia ›.