Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas unikalus Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvas

Vasario 9-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyti unikalaus projekto „Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvas“ rezultatai. Projekto metu Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai, romų kalbos ir istorijos ekspertai rinko etnografinę medžiagą apie Lietuvos romų bendruomenę, prisiminimus apie karą, klajoklių gyvenimo patirtis, gyvenimą sovietmečiu, tradicinius patiekalus. Renginyje skaityti moksliniai pranešimai apie Lietuvos romų istoriją, kultūrą ir kalbą, diskutuota apie archyvo kūrimo procesą ir ateities perspektyvas.

Projekto organizatoriai – daugiakultūris dienos centras „Padėk pritapti“ ir Romų visuomenės centras. Projekto partnerė – Lietuvos nacionalinė biblioteka. Savitu postūmiu Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvo kūrimo idėjai, kaip teigia projekto organizatoriai, tapo Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus iniciatyva susibūręs Kalbos klubas ir jo palydovas „Kalbos klubas plius“. Dar 2020 m., minint Tarptautinę romų kalbos dieną, vyko nuotolinė diskusija apie romų kalbą Lietuvoje ir Europoje. Šis pokalbis tapo savitu atspirties tašku imtis tolesnių darbų ir idėjų.

Lietuvos romų sakytinės istorijos archyve įamžinti autentiški šalies romų pasakojimai apie karo, klajoklių gyvenimo patirtis, gyvenimą sovietmečiu, kasdienybės pokyčius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Archyvą papildo surinktos įvairiose atminties institucijose saugomos archyvinės nuotraukos, atspindinčios romų gyvenimą Lietuvoje skirtingais istoriniais laikotarpiais. Taip pat archyve – romų kalbos ir istorijos, Lietuvos romų tarmės, kultūros ir istorinio konteksto tyrėjų, įvairių sričių mokslininkų straipsniai. Vieną įvadinių pristatyto leidinio straipsnių parengė viena projekto idėjos iniciatorių DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Leidinyje taip pat spausdinami romų tradicinių valgių receptai. Nuskaičius pateikiamus QR kodus, galima išgirsti, kaip skamba Lietuvos romų tarmė, kalbintų asmenų autentiškų pasakojimų.

Įvertindamas Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvo projektą, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas dalijosi mintimis, kad šis darbas – neabejotinai svarbus ir aktualus kultūrinis ženklas. „Jo įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie nematerialiojo Lietuvos romų kultūros paveldo išsaugojimo ir tyrimų sklaidos. Tai atliepia ir UNESCO organizacijos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti romų kalbos ir kultūros išsaugojimą. Esu tikras, kad šis Lietuvos romų etninės bendruomenės sakytinio archyvo kūrimas nėra vienetinis veiksmas. Bus įgyvendinami ir kiti panašūs projektai, fiksuojantys Lietuvoje gyvenančių etninių bendruomenių nematerialųjį paveldą. Tai sudarys galimybę imtis naujų tyrimų, o šių rezultatai atvers  dar didesnes Lietuvos visuomenės narių tarpusavio dialogo galimybes“,  – kalbėjo R. Gudauskas.

Viena iš projekto iniciatorių ir leidinio sudarytojų, antropologė, daugiakultūrio dienos centro „Padėk pritapti“ edukatorė Agnieška Avin pasakojo, kad vienas pagrindinių ir svarbiausių projekto elementų – etnografinės ekspedicijos, kurių metu keliauta po visą Lietuvą, analizuotos skirtingos Lietuvos romų bendruomenės Vilniuje, Eišiškėse, Kybartuose, Marijampolėje ir kitose vietovėse. Pasak A. Avin, regioninė ir geografinė įvairovė pasirinkta siekiant surinkti kuo daugiau skirtingų žmonių pasakojimų, įamžinti įvairialypes patirtis. Antropologė pabrėžė, kad, kuriant šį sakytinės istorijos archyvą, pirmą kartą pokalbiai su romais buvo įrašyti jų gimtąja kalba. Įrašius daugiau kaip 20 valandų pokalbių, įvertinta ne tik dialekto įamžinimo svarba, bet ir pasakojimų turinio reikšmė. Žmonės pasakojo apie laikus, kai jų tėvai dar gyveno klajoklių gyvenimą. Pasakojimuose užfiksuota, kaip kūrėsi Vilniaus Kirtimų gyvenvietė, kas buvo pirmieji gyventojai, kaip atrodė romų bendruomenės gyvenimas sovietmečiu ir kaip jis pasikeitė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Archyve pateikiami pasakojimų vertimai į lietuvių kalbą.

Renginyje skaityti moksliniai pranešimai apie Lietuvos romų istoriją, kultūrą ir kalbą, šių dienos romų bendruomenės kasdienybę. Pranešėjai: lingvistas dr. Kirillas Kozhanovas (Siodertiorno (Södetörn) universitetas, Stokholmas), Lietuvos romų bendruomenės aktyvistas Gopalas Michailovskis (Centrinis Europos universitetas, Viena), romų kultūros Lietuvoje tyrinėtoja antropologė Aušra Simoniukštytė (Vilniaus kolegija), antropologė Agnieška Avin (Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centras, Kaunas).

Taip pat vyko diskusija apie archyvo kūrimo procesą ir ateities perspektyvas, įvairiabriaunį Lietuvos romų istorijos, kultūros įtraukimą į šalies mokyklų ugdymo programas. Be minėtų pranešėjų, diskusijoje dalyvavo Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė, prie archyvo kūrimo ir leidinio rengimo aktyviai dirbę Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius, sanskritologas Vytis Vidūnas, DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja prof. dr. J. Zabarskaitė.

J. Budriūnienė atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė biblioteka, įprastai vadinama dokumentinio paveldo saugotoja, šį  kartą tam tikra dalimi prisidėjo prie naujo paveldo masyvo, archyvo kūrimo. Pasak jos, biblioteka galėtų vadintis viena didžiausių nematerialiojo kultūros paveldo saugotojų, jei būtų kalbama ne tik apie Lietuvos, bet ir apie Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių etninių bendrijų rašytinio paveldo objektus: knygas, įvairiu metu spausdintas Lietuvoje, įvairių laikotarpių išsamius periodikos rinkinius. Didelę dalį spausdintų dokumentų galima rasti ir elektroniniu formatu (Epaveldas.lt). J. Budriūnienė tikisi, kad įvairių etninių bendrijų archyvai ir juose surinktos vienu ar kitu būdu užrašytos istorijos ateityje taip pat galėtų tapti bendru archyvu, laisvai prieinamu tyrėjams ir visiems besidomintiems. Aptardama įvairiabriaunius Lietuvos romų istorijos aspektus atveriantį leidinį „Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvą“, J. Budriūnienė linkėjo, kad archyvas būtų nuolat pildomas.

Projektą iš dalies finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.