Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda, skirta rašytojui Romainui Gary

Kovo 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ (pranc. Romain Gary: un retour à Vilnius). Mintimis apie frankofoniją ir rašytoją Romainą Gary dalinosi parodos organizatoriai bei partneriai, svečiai iš Prancūzijos ir Lietuvos. Susirinkusiesiems išsamiai pristatyta paroda.

Rašytojas Gary jau seniai tapo svarbia daugiakultūrio Vilniaus istorijos dalimi. Renginyje įvairiapusiškai aptarta Vilniaus reikšmė jo gyvenime, sąsajos su Lietuva ir jos sostine bei čia gimusiomis patirtimis, įamžintomis kūryboje.

Parodoje pristatomos kai kurios pirmosios Gary publikacijos, svarbiausių kūrinių originalūs leidimai, atskleidžiantys daugialypį rašytojo talentą, dokumentai ir eksponatai, atspindintys jo, humanisto ir pasiaukojančio kovotojo už laisvę, veiklą ir idėjas. Atkreipiamas dėmesys į Gary santykius su dviem žmonėmis, kurie, pasak paties rašytojo, kreipė ir iš esmės nulėmė jo vėlesnį gyvenimą, – pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru rašytoju André Malraux ir generolu Charles’iu de Gaulle’iu. Primenama ir XX a. pradžios Vilniaus panorama: statiniai, besiplečiantis gatvių tinklas, sociokultūrinis gyvenimas, to meto spauda; eksponuojami albumai, įvairių rašytojo kūrinių leidimai lietuvių ir kitomis kalbomis.

Sveikindamas susirinkusiuosius, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas akcentavo, kad per parodą Gary simboliškai grįžta į Vilnių, gimtąjį miestą, vaikystės vietas: „Pasaulyje daug kalbama apie Gary daugiaveidiškumą, chameleoniškumą, vis prisimenamos jo dvi skirtingomis pavardėmis laimėtos Gonkūrų premijos. Nuo pat rašytojo karjeros pradžios iki šiol lydi klausimas, kas yra Romainas Gary. Šia paroda siekiama į jį atsakyti kviečiant rašytojo daugiaveidiškumą suprasti kaip neatskiriamą daugiakultūrio Vilniaus dalį.“ Nacionalinės bibliotekos vadovas pabrėžė, kad ši paroda atspindi bibliotekos veiklų ir parodų tarptautiškumą.

Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Thomas Buffinas atkreipė dėmesį, kad Romainas Gary yra savitai tapęs Prancūzijos bei Lietuvos santykių simboliu, jį galima pavadinti ir ryškiu europietiškosios frankofonijos ženklu. Pasak Buffino, nors jaunasis Gary Vilniuje su motina gyveno kelerius metus, jie rašytojo gyvenime buvo reikšmingi: „Čia jis praleido vaikystės metus, tokius svarbius žmogaus gyvenime. Augo daugiakalbėje aplinkoje, kur buvo kalbama lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, jidiš. Augo mieste, kurį veikė mokslo tradicija, Vilniaus Gaono mieste, Stepono Batoro universiteto mieste. Mieste, kuris patyrė nacionalinio išsivadavimo judėjimą XIX–XX a. sandūroje, ir visa tai buvo dirva, maitinusi Gary, didžiojo visų laikų mistifikuotojo, kūrybą. Manau, vaikystės prisiminimai paveikė Gary taip, kad jis, tapęs tikru europiečiu, tokiu ir liko, tokį jį mes šiandien ir minime.“

Parodos atidaryme dalyvavo frankofoniškosios literatūros ir kultūros žinovas, André Malraux ir Romaino Gary specialistas Jeanas René Bourrelis. Jis yra ir vienas šios parodos mecenatų, maloniai paskolinęs svarbių eksponatų ir kolekcinių vertybių. Svečias dalijosi mintimis, esą Gary visada bus Vilniaus fenomenas ir jo priklausomybę Vilniui rodančios kelios spalvos, giliai atskleistos romane „Aušros pažadas“. „Pirmoji spalva – jautrumas, žmogiškumas. Gary filosofija primena Dostojevskį, o novelės Gogolio ir Čechovo kūrybą. Charles’is de Gaulle’is , ypač mėgęs Gary kūrybą, sakė, kad Gary apima viską, kas būdinga tam laikmečiui, sujungia įvairias priešpriešas: idealizmą ir cinizmą, skausmą ir džiaugsmą. Antroji spalva liudija komiškumą, gebėjimą išvengti bet kokių apibrėžčių, tam tikrų ribų peržengimą, siekį koreguoti tikrovę, pakeisti ją pagal savo norus. Trečioji spalva simbolizuoja frankofiliją, turinčią ryšių su Lietuva. Motina, labai mylėjusi Prancūziją, buvo susijusi su šiomis vietomis. Ji sūnui perdavė meilę Prancūzijai. Gary tikrai galima vadinti Vilniaus fenomenu“, – kalbėjo Bourrelis.

Į renginį negalėję atvykti Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas ir Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas perdavė sveikinimus. „Turime nepasiduoti siūlymams žmogiškumą laikyti banalybe ar kokiu nors trikdžiu politikai. Dabar kaip niekada svarbu prisiminti žmogiškumo pamokas ir konkrečius žmones, savo intelektualiu jautrumu kūrusius tai, ką galime pavadinti Europos dvasia. Tikiuosi, paroda padės užgriebti tai, kas yra už kasdienybės ribų, primins didžiuosius pasakojimus ir kontekstus, suteikiančius stiprybės kovoti už laisvę ir žmogiškumą“, – akcentuojama Vilniaus universiteto rektoriaus sveikinime.

Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vytautas Bikulčius atkreipė dėmesį į intriguojančius Gary gyvenimo faktus, jo gyvenimą apipynusias legendas, sukūrusias savitą mistikos šydą, rašytojo slapyvardžių istoriją ir asmenybės chameleoniškumą. Viena iš parodos rengėjų Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Vita Valiukienė džiaugėsi, kad frankofonija vienija žmones ir daro juos stipresnius šioje grėsmės žmogiškumui akivaizdoje. Pasak mokslininkės, Gary šia paroda į Vilnių sugrįžta ne tik kaip literatas, bet ir kaip kovotojas už vieningą Europos dvasią.

Renginį lydėjo džiugi žinia, kad Gary skirtą parodą paminėjo vienas svarbiausių Prancūzijos dienraščių „Le Figaro“.

Už tai, kad Gary simboliškai grįžta į Vilnių, parodos organizatoriai Vilniaus universitetas ir Nacionalinė biblioteka dėkingi rėmėjams ir partneriams – Lietuvos Respublikos ambasadai Prancūzijos Respublikoje, Prancūzų institutui Lietuvoje, Paryžiaus išlaisvinimo muziejui, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai ir ponui Jeanui-René Bourreliui. Už bendradarbiavimą papildant parodą reikšmingais archyviniais dokumentais dėkojame Lietuvos valstybės istorijos archyvui ir Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ eksponuojama Pažinimo erdvėje (V a., 535 kab.) iki balandžio 21 d. Tai „Frankofonijos dienų“ programos dalis. Kviečiame apsilankyti ir artimiau susipažinti su unikalia Romaino Gary asmenybe.