Ar Bebos Epštein autobiografija bus skaitoma Lietuvos mokyklose?

Balandžio 7 d. įvyko naujo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidinio – Vilniuje gyvenusios žydų mergaitės Bebos Epštein autobiografijos – pristatymas. Aptartas edukacinis knygos potencialas.

Bebos Epštein „Autobiografija“ – tai Nacionalinės bibliotekos ir YIVO instituto leidžiamos žydų kultūros dokumentinių šaltinių serijos „Žydų paveldo skaitiniai“ (Reading Jewish Heritage) leidinys. Šia serija siekiama pristatyti autentišką Lietuvos žydų rašytinį paveldą: kūrybą, mąstyseną, idėjų ir pažiūrų įvairovę.

Knygos pristatyme dalyvavo Žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke (YIVO) vykdantysis direktorius dr. Jonathanas Brentas, YIVO personalo vadovė Shelly Freeman, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento vadovė dr. Jolanta Budriūnienė, švietimo istoriją Lietuvoje analizuojanti Vilniaus universiteto istorikė dr. Akvilė Naudžiūnienė bei žydų istorijos ir kultūros tyrėja Miglė Anušauskaitė – ji išvertė Bebos autobiografiją į lietuvių bei anglų kalbas ir ją išanalizavo straipsnyje. Diskusiją moderavo Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

Jolanta Budriūnienė apžvelgė tolesnes YIVO ir Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimo perspektyvas skaitmeninant judaikos archyvinius dokumentus, akcentavo bendrus tyrimais grindžiamus sklaidos projektus: „Siekiame, kad tai, ką mūsų tyrėjai atranda, pasiektų visuomenę“.

„Tai su meile parengta knyga“, – taip leidinį įvertino YIVO vadovas Jonathanas Brentas. Jis padėkojo Nacionalinei bibliotekai ir jos bendruomenei. Brento teigimu, bendradarbiavimo rezultatų edukacinis potencialas stulbinantis: skaitmenizuotas judaikos paveldas, virtualus YIVO muziejus, kur galima susipažinti ne tik su Bebos vaikystėje parašyta autobiografija, bet ir su jos gyvenimu, jau sulaukia pasaulinio susidomėjimo, jame lankosi tūkstančiai žmonių iš 150 valstybių. Skaitytojai atranda ne tik pasaulį, kurį mėginta ištrinti, atrandama ir Lietuva. Šioje Europos dalyje augusios mergaitės, išgyvenusios Holokaustą, patirtis tampa pasaulinės atminties dalimi.

Bebos autobiografija išleista prieš keletą metų Nacionalinės bibliotekos judaikos rankraštiniame archyve rasto unikalaus rankraštinio dokumento pagrindu. Žydų jaunimo autobiografijas Nacionalinės bibliotekos judaikos ir YIVO archyvuose tyrinėjanti Miglė Anušauskaitė atkreipė dėmesį, kad tarpukario žydų jaunimas jautė save lūžio karta – tradicinis gyvenimo būdas pynėsi su modernybės ženklais. Dėl šių patirčių tekstai gali būti artimi šiandieniniams žmonėms, kurie irgi jaučiasi išgyvenantys kaitą.

„Bebai 1934 metais buvo beveik tiek pat metų, kiek man dabar“, – atsiliepime apie knygą rašė Giedrė, trylikametė vilnietė. Ji pastebėjo, kiek daug panašumų Bebos ir jos kasdienybėje. Meilė šeimos nariams ir kartu pojūtis, kad esi šiek tiek jų nesuprastas, taip pat gali būti lengvai atpažįstami visų laikų vaikams ir paaugliams.

Laros Lempertienės nuomone, Bebos autobiografijos atsiradimas mokyklose būtų svarbus ir tuo, kad moksleiviams žydų kultūros ir istorijos pažinimas prasidėtų nuo vaiko akimis matomo gyvo kasdienio pasaulio. Šiuo metu gali būti, kad vaikai pirmą kartą apie Lietuvos žydų bendruomenę išgirsta per informaciją apie Holokaustą. Nepažįstant pasaulio, kuris buvo sunaikintas, tokia informacija gali būti priimama tik kaip sausa statistika, nesusiejant su žmogiškąja patirtimi ir savimi.

Akvilė Naudžiūnienė, naujausių bendrųjų istorijos mokymo programų bendrarengėja, atkreipė dėmesį, kad dabar šios programos Lietuvoje kaip tik atnaujinamos – pats laikas Bebos autobiografiją įtraukti jei ne į programą, tai į mokytojams rengiamą metodinę medžiagą.

Kalbėdama apie darbo su mokytojais svarbą, knygos meninė kūrėja ir tyrėja dailininkė Sigutė Chlebinskaitė skatino pažvelgti į knygą kūrybiškai, padėti vaikams Bebos autobiografiją ne tik perskaityti, bet ir tapti jos bendraautoriais, piešti knygoje savas iliustracijas, taip pat mokytis iš jos – patyrinėti knygoje įdėtą originalų tekstą, jidiš raides, pamėginti jomis parašyti savo vardą.

YIVO vadovo Jonathano Brento požiūriu, nors skaitmeninimas atveria plačias paveldo sklaidos galimybes, dėl apčiuopiamumo ir materialumo knyga išlieka unikalia istorijos pažinimo vedle.