2022 m. balandžio 27 d.

Prasidėjo seminarų ciklas besidomintiems žydų istorijos ir kultūros paveldu

Balandžio 25–26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko seminaras „Kelias į Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo pažinimą“. Jame dalyvavo pusšimtis istorijos ir kultūros edukatorių iš visos Lietuvos: Šiaulių, Panevėžio, Prienų, Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Molėtų, Klaipėdos, Telšių, Kauno, Lazdijų, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kauno, Vilniaus miestų ir rajonų. Dėl didelio susidomėjimo organizatoriams teko pratęsti registraciją ir ketvirtadaliu padidinti dalyvių skaičių.

Šiuo dviejų dienų įžanginiu seminaru prasidėjo iki lapkričio vyksiantis seminarų ciklas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Seminarą organizuoja Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centras. Programos partneriai – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija.

Programa skirta siekiantiems kelti kompetenciją ir įgyti naujų įgūdžių istorijos ir kultūros edukatoriams: kraštotyrininkams, kultūros edukacijų rengėjams, mokytojams, bibliotekininkams, Lietuvos regionų muziejų darbuotojams, menininkams, savarankiškai dirbantiems tyrinėtojams, besidomintiems žydų istorijos ir kultūros paveldu. Seminarais siekiama didinti Nacionalinės bibliotekos judaikos kolekcijos žinomumą Lietuvoje, aktyvinti tyrėjų ir atminties institucijų bendradarbiavimą, skatinti Lietuvos žydų kultūros ir istorijos tyrinėjimus. Pirmenybė priimant dalyvius teikta edukatoriams ir tyrėjams iš Lietuvos regionų.

Seminarų lektoriai – istorikai, žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojai, archyvarai, su istorine medžiaga dirbantys kūrėjai, vietinės istorijos ir mikroistorijos praktikai. Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė įžanginiame seminare kalbėjo apie po Holokausto išlikusių dokumentų edukacinę galią. Istorikė, mokslo populiarintoja dr. Ugnė Andrijauskaitė supažindino tyrėjus ir edukatorius su mikroistorijos metodo taikymu. Judaikos tyrimų centro vyr. tyrėja istorikė Julijana Andriejauskienė pristatė vieno tyrimo – Nacionalinės bibliotekos judaikos kolekcijoje esančių Kauno Eljaševų šeimos dokumentų – istoriją. Žydų istorijos ir kultūros tyrinėtoja, vertėja Miglė Anušauskaitė pasidalino tarpukario žydų jaunimo autobiografijų ir Žydų mokslinio instituto YIVO rinktų anketų tyrinėjimo patirtimi. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Jurgita Virbickienė su seminaro dalyviais aptarė edukatorių etiką.

Greta pranešimų ir diskusijų surengta pažintinė išvyka į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kur Raminta Bindokaitė-Tamulynienė ne tik suteikė galimybę dalyviams pamatyti unikalius praeitų amžių dokumentus, bet ir mokė, kaip susigaudyti Lietuvos atminties institucijų labirintuose. Dalyviai lankėsi ir Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Ten apžiūrėjo Ariko Bauerio parodą „Pesacho pasakojimai“, klausėsi istorikės Saulės Valiūnaitės paskaitos apie muziejaus fondus ir patarimų, kaip išvengti dažniausiai žydų istorijos projektuose pasitaikančių klaidų.

Įžanginiame seminare gavę teorinių ir praktinių žinių, padedančių geriau suprasti tyrinėjimo procesą ir taikyti inovatyvius metodus, dalyviai išsiskirstė pasirinkę savo tyrinėjimų temas. Pusę metų tyrinėjant jiems talkins ekspertai. Iki spalio seminarai tęsis virtualioje aplinkoje, o lapkritį edukatoriai vėl susirinks į Nacionalinę biblioteką pristatyti visuomenei savo tyrimų, atliktų taikant mikroistorijos metodus.

Nuotraukų albumas iš seminaro čia