2022 m. balandžio 27 d.

Nacionalinė biblioteka bendradarbiaus su besikuriančiu ukrainiečių švietimo ir kultūros centru Vilniuje

Prieš keletą dienų Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriumi Juozu Augučiu aptarė ketinimą įkurti atvirą ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą Vilniuje. Buvo sutarta steigti atvirą kultūros ir švietimo erdvę, skirtą ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje, kuri veiktų kaip neakademinis VDU Švietimo akademijos padalinys Vilniuje. Projektą inicijuoja ir globoja Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Olena Zelenska.

Šiandien Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas priėmė buvusį Lietuvos Respublikos ambasadorių Ukrainoje Algirdą Kumžą. Diplomatas A. Kumža, besirūpinantis būsimo ukrainiečių švietimo ir kultūros centro steigimu, aptarė besikuriančio centro bendradarbiavimo su Nacionaline biblioteka galimybes.

Prof. dr. R. Gudauskas pasidžiaugė, kad Nacionalinė biblioteka yra sukaupusi didelę patirtį ir turi intelektinio potencialo, rengdama įvairius renginius, meno parodas, knygų pristatymus, susitikimus su Ukrainos kūrėjais, kovotojais, politikais, akademinės ir pilietinės Ukrainos bendruomenės atstovais nuo 2016-ųjų iki šių dienų. „Lietuva nuo pirmųjų Maidano įvykių rėmė Ukrainos žmonių siekį tapti oriais, atsakingais, pilietiškais žmonėmis, ukrainietiškai vadinamais людина, siekiančiais kurti naują valstybę, grįstą laisvės ir demokratijos vertybėmis. Lietuvos nacionalinė biblioteka įvairiomis veiklomis taip pat nuosekliai prisideda prie Ukrainos laisvės bylos.“ Pasak prof. dr. R. Gudausko, biblioteka skiria daug dėmesio viešindama mūsų draugų Ukrainoje kultūros paveldą, literatūros pasiekimus, stengiasi atspindėti dramatišką šalies šiandieną ir taip prisidėti prie Ukrainos vardo, jos bylos garsinimo.

Susitikime nutarta kaip vieną pirmųjų bendrų darbų inicijuoti virtualių susitikimų ciklą su šiuolaikiniais Ukrainos rašytojais ir knygų kūrėjais, šie renginiai ateityje turėtų tapti gyvais susitikimais.

Vien apie karą Donbase išleista daugiau nei 400 knygų – daugumą jų parašė karo dalyviai. Tarp jų nemažai gerų dienoraščių, negrožinių kūrinių, atsiminimų. Yra ir pokalbių su karo liudininkais serijų. Kaip sako Nacionalinės bibliotekos darbuotojos dr. Dalios Cidzikaitės kalbintas ukrainiečių rašytojas, prozininkas Andrejus Kurkovas, romano „Maidano dienoraštis“ (2015 m. lietuvių kalba išleido „Vaga“, vertė Austėja Merkevičiūtė) autorius, nors karo tema parašytų knygų banga Ukrainoje dar nenuslūgo, literatūros kokybė nepagerėjo. Jis tikisi, kad ateityje pasirodys tik du ar trys Ericho Marios Remarque’o romanus primenantys tekstai, sustabdysiantys knygų apie karą Rytų Ukrainoje bangą. „Knygos apie karą atliko ir vis dar atlieka politiškai aktyviai ir proukrainietiškai nusiteikusių intelektualių skaitytojų, kurie nepriklauso masiniam skaitytojų ratui, konsolidavimo funkciją. Tokia literatūra veikia visuomenę. Ji suponuoja, kad egzistuoja politiškai angažuotų žmonių grupė, galinti sekti ir kontroliuoti politikų nusižengimus, blogus jų darbus.“

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Goda Baranauskaitė-Dangovienė akcentavo, kad būtų svarbu artimiau susipažinti su žinomais Ukrainos vaikų rašytojais ir knygų iliustruotojais, kurių knygas turime išverstas, kurias mielai skaito ir varto Lietuvos vaikai. Labai laukiami renginiai su Vladyslav Jerko, Romana Romanyšyn, Andrij Lesiv, Halyna Vdovyčenko ir kitais Ukrainos kūrėjais.