2022 m. gegužės 6 d.

Pažinimo erdvei suteiktas Laimės Lukošiūnienės salės pavadinimas

2022 m. balandžio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvei suteiktas Laimės Lukošiūnienės salės pavadinimas. Laimė Gabrielė Lukošiūnienė (1934–2021) beveik keturis dešimtmečius darbavosi Nacionalinėje bibliotekoje. Jos iniciatyva, nuo 1964 m. Nacionalinėje bibliotekoje imtos rengti meno kūrinių ekspozicijos, šalies ir tarptautinės parodos. L. Lukošiūnienė rengė iškilmingus jų atidarymus, rūpinosi, kad meno kūriniai atsidurtų tradicinėje bibliotekos erdvėje ir taip būtų ugdomas skaitytojų estetinis suvokimas.

Sovietmečiu kūrę menininkai prisimena, kad L. Lukošiūnienės vadovaujamas bibliotekos Meno skyrius buvo pavirtęs neformalių susitikimų vieta, kur buvo kaupiama unikali informacija apie pasaulio meno raidą. L. Lukošiūnienė devintąjį dešimtmetį skleidė meno dvasią ir per televiziją, kur keliolika metų laidoje „Versmės“ supažindindavo Lietuvos gyventojus su pasaulio daile. Prasidėjus Sąjūdžiui, ji buvo viena iš iniciatorių ir aktyvių dalyvių įkuriant Lietuvos kultūros fondą ir Čiurlionio namus Vilniuje. Prisimindamas L. Lukošiūnienę, kompozitorius ir ilgametis Lietuvos kultūros fondo vadovas Jurgis Dvarionas sakė: „Jei Mažvydo biblioteka yra kultūros švyturys, tai šitą šviesą įžiebė ji.“

Vėlyvuoju sovietmečiu bibliotekos Meno skyrius garsėjo kaip vieta, kurioje, L. Lukošiūnienės pastangomis, buvo pristatoma kokybiška, tačiau ne visai į sovietinio oficialaus vaizduojamojo meno kanonus telpanti dailė. L. Lukošiūnienės dėka Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtos šiandien žymiausių Lietuvos menininkų, sulaukusių tarptautinio pripažinimo, pirmosios parodos. Šarūnas Sauka, Algis Skačkauskas, Vaidotas Žukas, Dalia Kasčiūnaitė, Vincas Kisarauskas, Leonardas Gutauskas, Živilė Jasutytė, Ričardas Bartkevičius, Dalia Matulaitė, Vladas Vitkauskas, Jurga Ivanauskaitė, Paulius Normantas – tai tik keletas garsių menininkų, savo darbais puošusių bibliotekos erdvės.

„Tuomet neturėjome nei parodoms pritaikytų stendų, nei pakabinimo įrangos, net tinkamų virvių, popieriaus, stiklo, paveikslus kabinančių darbininkų, transporto eksponatams vežioti. Turėjome tik entuziazmo, tuščias sienas ir penkių metrų aukščio kopėčias, kurias iš vietos galėjo pajudinti tik du stiprūs vyrai“, – apie parodų rengimo pradžią Nacionalinėje bibliotekoje yra pasakojusi L. Lukošiūnienė. Per savo darbo Nacionalinėje bibliotekoje metus L. Lukošiūnienė surengė per 270 parodų.

„Meno parodų rengimo praktika bibliotekose irgi buvo visai nauja ir ne visiems priimtina. Bet tai pasiekti nebuvo lengva. Kai tik pradėjome rengti dailės kūrinių parodas, į jų atidarymus kviestis menininkus, muzikus, filosofus, daug kartų teko girdėti, kad biblioteka ne muziejus ir ne parodų rūmai, kad dabartinėje parodų galerijos patalpoje reiktų sustatyti katalogų spintas, kad bibliotekininko paskirtis dirbti su spaudos dokumentais, o paveikslais ir kitais meno objektais turi rūpintis atitinkamos institucijos. Tačiau vėliau mūsų pavyzdžiu pasekė ir kitos šalies bibliotekos, meno kūriniai sėkmingai rado vietą jų erdvėse“, – gerąja patirtimi yra pasidalijusi L. Lukošiūnienė. Tik jos dėka šiandien Lietuvos bibliotekose meno kūrinių parodos yra savaime suprantamos.

Pažinimo erdvė-Laimės Lukošiūnienės salė yra skirta lankytojų kultūriniams, pažintiniams edukaciniams, mokymosi, kūrybiniams ir saviraiškos poreikiams. Dėkojame Laimai Surgailienei, Vladimirui Tarasovui, Ramutei Rachlevičiūtei, Vaidotui Žukui ir visiems kitiems prisidėjusiems prie iniciatyvos įamžinti L. Lukošiūnienės atminimą Nacionalinėje bibliotekoje. Šioje salėje pristatomi Nacionalinės bibliotekos archyvai, lankytojai kviečiami į bibliotekos specialistų rengiamas edukacijas, kamerines meno ir archyvines parodas, kitus renginius. Pažinimo erdvė sudaro galimybę atsitraukti nuo įprastos aplinkos ir veiklos, atrasti naujų kultūros reiškinių ir priemonių kūrybiškam mąstymui ugdyti ir lavinti.

Gegužės mėnesį lankytojus kviesime į jau tradicinius tapusius renginius: edukacinius užsiėmimus „Tinkamas susitelkimas – kelias būti savimi“, meno edukacijų ciklą „Prarastų peizažų linijos“, meno terapijos užsiėmimus, knygų klubo susitikimus, biblioterapijos paskaitas. Ateinantį mėnesį taip pat vyks populiaraus lenkų dailininko, visame pasaulyje išgarsėjusio kruopščiais piešiniais, Piotro Sochos knygų „Bitės“, „Medžiai“, „Brud“ („Purvas“) iliustracijų paroda. 

Birželio–rugpjūčio mėnesiais veiks Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių specialistų parengta paroda „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“, kurioje bus eksponuojami grafų Kosakovskių knygų rinkiniai, saugomi Nacionalinėje bibliotekoje. Bus organizuojamos ekskursijos po parodą. Rudenį planuojama iškilaus poeto, intelektualo, publicisto, literatūros tyrinėtojo, Jeilio universiteto profesoriaus, garsaus sovietmečio laikų disidento Tomo Venclovos jubiliejui skirta paroda „Tomas Venclova kaip ženklas“. Kviečiame apsilankyti.