2022 m. gegužės 5 d.

Virtuali paroda „Lietuviška muzika pianolai“ portale epaveldas.lt

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma išsamiausia lietuviškų ritinėlių pianolai kolekcija. Tai unikalūs lietuvių muzikinės kultūros artefaktai, mūsų muzikos istorikų ilgą laiką netyrinėti ir net neminėti. Išleisti 1920–1930 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, šie ritinėliai tapo išskirtiniu JAV lietuvių bendruomenės kultūrinės veiklos rezultatu. Ritinėliai užfiksavo ir dabar atspindi to meto mūsų tautiečių muzikinį gyvenimą, populiarų repertuarą, tradicijų tęstinumą ir tautos gyvybingumą išliekant mišrioje daugiakultūrėje ir daugiatautėje aplinkoje.

Virtualioje parodoje eksponojamus ritinėlius įgrojo vienas žymiausių pianolininkų (taip vadinami atlikėjai, grojantys pianola) Bobas Berkmanas (Bafalas, JAV). Skaitmenintus garso įrašus suredagavo garso režisierius Darijus Špakauskas (Torontas, Kanada).

Paroda parengta atnaujintame portale epaveldas.lt. Šis portalas leidžia tarpusavyje susieti skirtingais pavidalais (vaizdu, tekstu, garsu) saugomą lietuvišką dokumentinį paveldą ir jį pateikti vartotojui vienoje vietoje.

Paroda suskirstyta į penkis skyrius – virtualias parodų sales: „Leidėjai“, „Muzikos autoriai“, „Liaudies muzika“, „Originalios kompozicijos“, „Skoliniai“. Kiekvienas skyrius atspindi vis kitą lietuviškų ritinėlių pianolai aspektą. Pirmajame skyriuje pristatomi pirmieji lietuviškų ritinėlių leidėjai – Amerikos lietuviai, kurie, net nebūdami profesionalūs muzikai, drąsiai ėmėsi šios naujos veiklos ir iniciavo ritinėlių leidybą. Taigi pirmoje virtualios parodos salėje susipažinsite su Jono Ambrozaičio ir Augusto Antpusaičio išleistais ritinėliais. Taip pat bus galima pasiklausyti ir žymių Amerikos kompanijų QRS, „Connorized Word Roll“ išleistų ritinėlių su lietuviška muzika. Šios dvi kompanijos daugiausia nusipelnė leisdamos lietuviškus ritinėlius.

Antrasis parodos skyrius supažindina su muzikos autoriais – kompozitoriais, kurių muzika įgrota į ritinėlius. Kai kurie jų yra gerai žinomi Lietuvos kompozitoriai – Juozas Naujalis, Stasys Šimkus. Tačiau didžioji dalis lietuviškų ritinėlių užfiksavo būtent Amerikos lietuvių kompozitorių kūrybą. Šie kompozitoriai buvo ypač mėgstami ir populiarūs tarp Amerikos lietuvių, tačiau ilgainiui muzikos istorijoje apie juos buvo rašoma vis mažiau, kol galiausiai jie buvo visai užmiršti. Tai Jonas Žemaitis, Antanas Pocius, Vincentas Nickus. Taip pat ritinėliuose yra nemažai Antano Vanagaičio dainų, net Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

III–V virtualios parodos skyriai skirti atskiriems muzikos žanrams. Tai yra liaudies dainos ir šokiai (jų įgrota daugiausia), originalios kompozicijos (instrumentinė ir vokalinė muzika), tarp jų ir pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ fragmentai, taip pat vadinamieji skoliniai arba migruojančios populiarios melodijos. Įdomiausi šiandien atrodo skoliniai, kurie prieš šimtą metų taip pat buvo vadinami lietuviška muzika. Tai kitų tautų ir net besiformuojančios pasaulinės populiariosios muzikos pavyzdžiai, išleisti skirtingų JAV bendrijų, vis nurodant, kad tai yra tik šios bendruomenės muzika. Tarp tokių skolinių išsiskiria J. Ivanoviciaus „Dunojaus bangos“ (Waves of The Danube), taip pat tuo metu ypač populiarus K. Echterio „Padispanas“.

Parodą parengė Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus muzikologas dr. Darius Kučinskas (tekstai, eksponatai) ir vyriausioji bibliografė Greta Gražulytė (apipavidalinimas).

Kviečiame į virtualią parodą.