Tema: lyčių raštingumo galimybės. Ineta Krauls-Ward teigia, kad kalbant apie bibliotekininkystės tyrimų sritis – knygos istoriją, skaitybą, skaitymo istoriją – yra itin daug informacijos spragų, užgožtų „vyriškojo“ mokslo raidos diskurso. Autorė bando kai kurias jų užpildyti.

Balandžio 2-oji – garsiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimtadienis. Nuo 1967 m. pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas drauge su partneriais IBBY Lietuvos skyriumi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kviečia dalyvauti šiai dienai skirtuose nuotoliniuose renginiuose vaikams ir jaunimui.

Projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia registruotis į nemokamus nuotolinius skaitmeninio raštingumo mokymus suaugusiesiems. Projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ skirtas skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šią veiklą aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kviečiame registruotis į nuotolinius mokymus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Išmoksite užsisakyti ir skaityti el. knygas, naudotis prenumeruojamomis užsienio duomenų bazėmis, sužinosite, kas yra informacinis raštingumas, elektroninės paslaugos ir kaip jomis naudotis, kuriomis svetainėmis rekomenduojame naudotis. Susipažinsite su įvairių epochų drabužių mada, sužinosite apie sutartinių žanrą ir jų kilmės teorijas.

Kovo 27-ąją minime Tarptautinę teatro dieną. Viso pasaulio teatro bendruomenė šią dieną švenčia nuo 1962-ųjų, kai ją paskelbė Tarptautinis teatro institutas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) visiems vartotojams teikia nemokamą prieigą prie eLIBRARY duomenų bazės. Joje rasite išsamų TVF vykdytų tyrimų ir surinktų duomenų archyvą nuo 1946 metų, jis nuolat pildomas. Čia yra daugiau nei 21 tūkstantis leidinių, ataskaitų ir darbinių dokumentų.

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, 2021 metus paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiai progai rengia paskaitų ciklą „Lietuvos totorių istorija ir raštija“. Pirma ciklo laida – „Kalbos klube plius“ prof. Jolanta Zabarskaitė su žymiausia Lietuvoje totoriškos raštijos tyrinėtoja Vilniaus universiteto docente, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Galina Miškiniene kalbasi apie Lietuvos totorių raštijos ypatumus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka teikia neskolinamų į namus dokumentų skenavimo paslaugą. Karantino laikotarpiu užsakyti ir gauti neatlygintinai dokumento dalies elektroninę kopiją (ne daugiau kaip 20 vaizdų) galima el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., paslaugos atlikimo terminas – iki 5 darbo dienų. Kopijos bus daromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu ir Nacionalinės bibliotekos naudojimosi biblioteka taisyklėmis.

Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro organizuojamo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ šeštojo susitikimo metu žvelgiama į laisvės kovotojų išorę. Konkrečiau – jų aprangą, keliant klausimą: uniforma ar treningiukas patogiau partizaniniame kare? Istorikė dr. Aistė Petrauskienė apie partizanų aprangą ir įvairias jos detales kalbasi su dizaineriu Giedriumi Paulausku, atkūrusiu originalias Lietuvos partizanų dėvėtas uniformas ir jų skiriamuosius simbolinius ženklus. Pašnekovai aptaria uniformos svarbą ir reikšmę, svarsto apie kasdienių rūbų pranašumą, linksmai žvelgia į partizaninio karo metais vyravusias „mados tendencijas“.

Kovo 31 d. baigiasi duomenų bazės „ATLA Religion Database with ATLASerials“ (prieinama per „EBSCO Publishing“ vartotojo sąsają) ir bibliografinių nuorodų ir straipsnių tvarkymo programos „RefWorks“ prenumerata.

Kovo 22-ąją Europos Sąjungos valstybėms narėms pristatytas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto, rengiamo kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atstovai papasakojo apie projekto tikslus ir numatytus rezultatus.

Nuo 2000-ųjų kovo 21-oji pasaulyje žinoma kaip Poezijos diena. Poezija kilo iš liaudies šokių. Grojant ritmingai muzikai, buvo šokama ir dainuojami rimuoti žodžiai. Taip senovėje žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Šiuo ritualu garbindavo ir dievus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Tarptautinei frankofonijos dienai paminėti „Kalbos klube plius“ net du pokalbiai apie prancūzų kalbos vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės byloje, lietuvišką poeziją, parašytą prancūziškai, ir asmenybę, kurios veikla ir kūryba sujungia abi kalbas ir kultūras. Ši asmenybė – tai Oskaras Milašius. Žmogus, kurio gerbėjai iki mūsų dienų buriasi į klubus visame pasaulyje. Žmogus, apie kurį L. Pasteuras Vallery-Radot sakė – jis atrodė gyvenąs ne XX a., bet apsuptas savo protėvių baltų.

Kovas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – Frankofonijos mėnuo. Šiais metais Frankofonijos dienos Lietuvoje dedikuotos moterims, todėl nemažą dalį renginių vienu ar kitu aspektu sieja bendra tema – „Moterys ir frankofonija“. Simboliška ir prasminga, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius inicijavo pokalbius su dviem išskirtinėmis moterimis, peržengusiomis kultūrų ribas ir daug dėmesio skiriančiomis lietuvių ir prancūzų kultūrų, literatūros, dviejų šalių ryšių, bendradarbiavimo tyrimams. Literatūrologę, vertėją prof. Genovaitę Dručkutę ir Prancūzijos bei Lietuvos aktorę, režisierę, vertėją Karoliną Masiulytę-Paliulienę kalbina Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vis dar dirba karantino režimu, tačiau ir šiuo sudėtingu metu toliau kuria ir skleidžia įvairų turinį aptarnaujamoms bendruomenėms, naudoja alternatyvias bendravimo priemones ir būdus, diegia savo darbe automatizuotus sprendimus, kasdienėje veikloje sėkmingai taiko išmaniąsias technologijas ir naujoves.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ nugalėtojai bus paskelbti tiesioginės transliacijos per LRT PLIUS televiziją metu. Nugalėtojų paskelbimo ceremonija bus transliuojama iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos balandžio 15 d., ketvirtadienį, 19.00–20.30 val.

Kovo 17 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Dokumentas įteisina abiejų institucijų partnerystę vykdant bendrą projektą kultūros darbuotojų suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi srityse.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka džiaugiasi išskirtine galimybe muzikos gerbėjus pakviesti į garsaus Lietuvos muzikologo, rašytojo, muzikos švietėjo, puikaus renginių vedėjo Viktoro Gerulaičio šešių virtualių paskaitų ciklą, skirtą Liudwigui van Beethovenui. 2020-ieji buvo jubiliejiniai L. van Beethoveno metai – sukako 250 metų nuo genijaus gimimo.