Pandemija paskatino skaitmeninę transformaciją, nuotolinių paslaugų plėtrą. Kviečiame atrasti ir skaityti įvairaus turinio elektronines knygas portale www.ibiblioteka.lt. Čia gausu ne tik grožinės literatūros.

Supažindiname su naujesnėmis elektroninėmis knygomis teisės temomis.

Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Ši diena kasmet minima per knygnešių „tėvo“, publicisto, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbio Jurgio Bielinio gimtadienį, kurio asmenybė mums asocijuojasi su uždraustos spaudos platinimu, pasiaukojimu, ryžtu ir drąsa.

Daugiau kaip 500. Tiek leidinių per sausio ir vasario mėnesius konservavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus (DKRS) specialistai. „Kas nors galėtų pasakyti, kad toks aukštos kvalifikacijos restauratorių panaudojimas yra tarsi margaritas ante porkos [perlų mėtymas kiaulėms]. Tačiau mokėjimas rasti išeitis iš netipinių situacijų ir neįmanoma padarė įmanoma – per karantiną į Nacionalinės bibliotekos fondus grįžta šimtai konservuotų dokumentų iš Bendrųjų ir kitų fondų, paruoštų vėl keliauti į smalsių skaitytojų rankas“, – sako DKRS vadovas Algirdas Plioplys.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kovo 22–26 dienomis Lietuvoje vyks kasmetė „Skaitmeninė savaitė 2021“. Šių metų „Skaitmeninės savaitės“ tema – skaitmeninių įgūdžių ugdymas visą gyvenimą. Savaitė skirta visiems, norintiems kokybiškai gyventi ir tinkamai atlikti darbą nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Europos Komisija skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą yra įvardijusi kaip vieną pagrindinių sąlygų, siekiant nenutrūkstamai ugdyti savo kompetencijas.

Nuo nepriklausomos valstybės paskelbimo praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai, todėl atsigręžti ir pažvelgti, kaip gyvenome anuomet, – ir prasminga, ir svarbu. Ypač kai savo mintimis dalijasi svarbiausias tų istorinių dienų architektas Vytautas Landsbergis.

Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi kovo 11 d. biblioteka bus uždaryta.

Kovo 10-ąją Lietuvoje minima 40-ies paukščių diena, siejama su masiniu paukščių parskridimu tėviškėn. Apytikriai keturiasdešimt paukščių rūšių kasmet išskrenda iš Lietuvos žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį grįžta. Dėl klimato kaitos, švelnėjančių žiemų iš Lietuvos neišskrenda žiemoti kai kurios rūšys, vienų paukščių mažėja, jie išnyksta, tačiau juos keičia kiti, kurie atskrenda ir plinta. Teigiama, kad senovės lietuvių suskaičiuotų rūšių skaičius išlieka panašus. Mūsų proseneliai tikėjo, kad būtent šią dieną į tėviškę jau būna sugrįžę keturiasdešimt sparnuočių rūšių.

Vasario mėnesį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta paroda „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“ gyvų skaitytojų apsilankymų kol kas tebelaukia. Į esamą situaciją žvelgdami kūrybiškai, parodos rengėjai jau pristatė ne vieną pažinties su paroda alternatyvą. Sužinoti naujienas, pamatyti dalį eksponatų, dalyvauti konkursuose galima sekant žinias Nacionalinės bibliotekos interneto puslapyje, taip pat socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose. Iš arčiau pažvelgti į eksponatus kviečiama videogide, kuriame apie parodą ir rašytojų įamžinimą pasakoja literatūrologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė dr. Viktorija Šeina.

Kovo 20-oji – Tarptautinė frankofonijos diena, tad kovas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – Frankofonijos mėnuo. Frankofonija simbolizuoja bendrystę, solidarumą ir taiką – šia proga visame pasaulyje organizuojama daugybė šventinių ir kultūrinių renginių. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiai dienai paminėti paruošė turiningą nuotolinių renginių programą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia leidyklas / institucijas, autorius, dailininkus etc. teikti paraiškas savo leidinių pristatymo renginiams Palangos vasaros skaitykloje 2021 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Jau keletą metų Lietuvių kalbos dienos rengiamos kaip priemonė kelti lietuvių kalbos prestižą. Šia proga prof. Jolanta Zabarskaitė su filosofu dr. Kasparu Pociumi nutarė „Kalbos klube“ išsiaiškinti, kaip suprantama sąvoka „kalbos prestižas“.

Minint Tarptautinę moters dieną, kviečiame prisiminti moterų nueitą kelią kovoje už lygias teises ir galimybę dirbti, būti pripažintoms ir džiaugtis lygiateisiška padėtimi visuomenėje.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

2021-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Ši Šiaurės Europoje unikali ir išskirtinė etninė grupė Lietuvoje gyvena jau kelis šimtmečius. Lietuvos totoriai aktyviai dalyvavo svarbiausiuose šalies istorijos įvykiuose, paliko pėdsaką ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Prieš 160 metų, 1861-ųjų kovo 7-ąją, Rakandžių kaime (Gruzdžių vlsč., Šiaulių apskr.) pasiturinčių ūkininkų Roko Šliūpo ir Onos Vaitkutės-Šliūpienės šeimoje gimė Jonas Šliūpas. Aštuonerių buvo patikėtas tėvo brolio kunigo Aloyzo Šliūpavičiaus globai. 1873 m. įstojo į Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) vokišką gimnaziją, išmoko graikų, lotynų, vokiečių kalbų. Susidomėjo lietuvių nacionaliniu judėjimu, skaitė negausią lietuvišką spaudą, knygeles. 1880 m. baigęs gimnaziją kaip geriausias mokinys, įstojo į Maskvos universitetą, čia studijavo filologiją. Po metų perėjo į Teisės fakultetą, o 1882 m. įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Studijų metais aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje. Priklausė lietuvių studentų draugijai, leido hektografuotą laikraštėlį „Aušra“. Pažintį su J. Šliūpu pradėkime autobiografine atsiminimų knyga „Jaunatvė – gyvenimo pavasaris“.

Žinomo norvegų architekto ir tyrėjo Bjørno Bergės knyga „Dingusios šalys“ pasakoja apie penkiasdešimt 1840–1970 m. egzistavusių valstybių. Bojaka, Ikikė, Korjentesas, Pietų Kasajus, Helgolandas, Triestas, Labuanas, Tanžeras... Kai kurių pavadinimai galbūt sužadins tam tikrų asociacijų, o kiti ką nors tesakys retam iš mūsų. Šios pražuvusios šalys gali papasakoti neįtikėtinų istorijų – ar tai būtų trumpaamžė Rytų Karelija, nugyvenusi vos keletą žiemos savaičių per 1922 m. karą, ar sunkiau palaužiama Oranžijos Laisvoji Respublika, būrų valdoma valstybė, XIX amžiaus pabaigoje atšventusi nepriklausomybės penkiasdešimtmetį.

Kovo 4-ąją senovės lietuviai minėjo kaip Kovarnių dieną. Ši šventė skirta pavasariui pašlovinti, o taip pavadinta todėl, kad šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Pagal paprotį kaimiečiai praverdavo tvartų duris, idant įleistų vidun saulės, kad gyvuliai taip pat galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad taip jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Elektroninių leidinių privalomųjų egzempliorių pristatymą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl dokumentų privalomųjų egzempliorių skaičiaus ir jų perdavimo bibliotekoms“ (2017 m. gruodžio 6 d. redakcija). Vadovaujantis šiais dokumentais, elektronine forma išleistas dokumentas Lietuvos bibliotekų fondui neteikiamas tik tuo atveju, jeigu bibliotekai perduotas spausdinto dokumento egzempliorius. Visi el. leidiniai turi turėti tarptautinį registracijos numerį (ISBN). Leidiniai, išleisti tik elektronine forma, Nacionalinei bibliotekai turi būti perduoti.

Paskutiniai 1989-ųjų mėnesiai Rytų ir Vidurio Europoje pasižymėjo revoliuciniais įvykiais. Lietuva vis spartesniu ir tvirtesniu žingsniu judėjo link Nepriklausomybės atkūrimo. Dinamišką 1989-ųjų pabaigos atmosferą liudija, primirštus faktus ir pavardes primena Vytauto Landsbergio „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“. Knyga, kurią 2021 m. pradžioje 800 egz. tiražu išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, skaitytojams leis susipažinti su 1989-ųjų lapkritį ir gruodį V. Landsbergio, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderio, pildyto bloknoto turiniu.