Baigiamojoje straipsnių ciklo dalyje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus (DKRS) restauratorė Aldona Nikienė pasakoja apie permatomo popieriaus kalkės restauravimo ypatumus, o aukščiausios kategorijos dokumentų restauratorė Kristina Lukoševičienė dalinasi žiniomis apie odos išdirbimą priešistoriniais ir viduramžių laikais.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia nuotolinę konferenciją aktualia tema – „Audiovizualinė komunikacija: nūdienos problematika mokymo(si) procese“. Maloniai kviečiame jungtis ir dalyvauti visus, kam rūpi autorinės teisės, audiovizualinių kūrinių žymėjimas, kokybė ir turinys, teisėtas naudojimas socialiniuose tinkluose, į priverstinę izoliaciją patekusių menininkų kūrybos sklaidos galimybės ir kiti aspektai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atnaujino savo leidžiamų mokslo žurnalų publikavimo ir sklaidos strategijas. Persvarstyti žurnalo „Parlamento studijos“ ir naujai kuriamo mokslo žurnalo „Aktualu rytoj“ leidimo konceptualūs metmenys, sudarytos naujos sudėties tarptautinės redakcijos kolegijos, iš esmės atnaujinta žurnalo „Parlamento studijos“ žiniatinklio svetainė. Netrukus vartotojus pasieks ir naujas Nacionalinės bibliotekos produktas – recenzuojamas, dvikalbis, skaitmeninis mokslo žurnalas „Aktualu rytoj“.

Nors ir vėluojantis, tačiau, tikimės, informaciniu aspektu turiningesnis, išleistas jau ketvirtas elektroninis leidinys „Lietuvos bibliotekų 2019 m. statistika“. Jame skelbiami duomenys buvo rinkti bendrai. Pirmiausia norėtume padėkoti šalies bibliotekininkams, nes jie pateikė informaciją, kuria remiantis interaktyviajame leidinyje publikuojami bibliotekų veiklos rezultatai ir pagrindiniai veiklos rodikliai lietuvių kalba. Pateikiama vaizdinė medžiaga, iliustruojanti šalies bibliotekų veiklą 2019 metais, sukurtos interaktyvios nuorodos į individualias šalies savivaldybių bibliotekų ataskaitas. Skelbiami išsamūs atskirų bibliotekų tinklo statistiniai duomenys apie bibliotekų vartotojus, lankytojus, darbuotojus, dokumentų fondo sudėtį ir judėjimą, elektronines paslaugas, šiam sektoriui skiriamas lėšas ir kt. Lyginami dvejų metų statistikos duomenys, daromos tam tikros, galbūt ir netikėtos, įžvalgos ir išvados.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko paskaita intriguojančiu pavadinimu „Neregėtas Donelaitis: nauji donelaitikos atradimai“. Joje atverti specialių tyrimų metu įvykę naujieji Kristijono Donelaičio paveldo atradimai, papasakota apie Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų mastą, svarbą ir rezultatus. Atskleista, kad K. Donelaitis buvo ne tik susimąstęs literatas, bet ir puikus organizatorius, vykdęs statybos ir remonto darbus. Taip pat užminta mįslė dėl K. Donelaičio studijų.

Antrame ciklo „Kita restauratorių veiklos pusė“ pasakojime sužinosite, kokį eksperimentą su šviesa atliko Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Nijolė Dereškevičiūtė ir Diana Staradomskienė.

Skaitymas – prasminga ir įvairiapusiškai praturtinanti veikla siekiant žinių ar leidžiant laisvalaikį. Tradiciniais tapę geriausių knygų rinkimai kviečia skaitytojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į ryškiausius, įdomiausius metų kūrinius ir susipažinti su jų autoriais.

Vasario 17–19 d. vyksta tradicinė Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) žiemos sesija. Dėl šalyje paskelbto karantino šiemet ji persikelia į virtualią erdvę. Septynių sekcijų vadovai paruošė įdomias dalykines biochemijos, chemijos, fizikos, informatikos, ekonomikos, matematikos bei lietuvių filologijos mokslų programas. Jau ne pirmą kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius prisideda prie lietuvių filologijai skirtos dalies įgyvendinimo.

COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas, dėl kurio ribojamas patekimas į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ilgam sustabdė profesionalius dokumentų konservavimo ir restauravimo darbus. Buvo nutarta per karantiną išnaudoti kai kurių restauratorių kūrybinius gebėjimus – pasiūlyta rašyti apžvalgas, straipsnius, atliktų tyrimų išvadas, rengti paskaitas ir pranešimus. Taip gimė straipsnių ciklas „Kita restauratorių veiklos pusė“. Jame pristatysime Nacionalinės bibliotekos restauratorių parengtus darbus, skirtus kultūros produktus kuriantiems ir smalsiems kolegoms tiek iš bibliotekos, tiek ir iš už jos ribų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos remiamą skaitmeninių paslaugų plėtros projektą, atnaujino interneto svetainę, kad vartotojai patogiau ir paprasčiau surastų aktualų informacinį ir edukacinį turinį. Nuo šiol visus Nacionalinės bibliotekos sukurtus vaizdo įrašus, tiesiogines transliacijas galima rasti atskirame polapyje „Vaizdo įrašai“, o naujausi ir aktualiausi įrašai visada bus pateikti svetainės apačioje esančioje vaizdo turinio skiltyje.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje yra apdovanojamas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

1936 m. leidinyje „Jaunimo draugas“ (Nr. 1, p. 6) rašoma: „Kiekvienos tautos vienas vyriausių siekimų yra aukšta jos kultūra. Todėl šiam siekimui įgyvendinti nesigailima nei lėšų, nei darbo. Kur yra aukšta kultūra, ten gali augti ir medžiaginė gerovė. Šią tiesą patvirtina kasdieninis paskirų žmonių gyvenimas, nes yra žinoma, kad kultūringas žmogus daug protingiau ir prašmatniau tvarko savo gyvenimą, negu nekultūringas. Panašiai yra ir su tautomis.“

Vasario 16-ąją švenčiame Lietuvos gimtadienį. Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metais – tai milžiniškas mūsų šalies laimėjimas, kuriuo šiandien galime didžiuotis.

Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi vasario 16 d. biblioteka bus uždaryta.

Užgavėnės – sena žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Šventė pastovios datos neturi, ji priklauso nuo kilnojamos Velykų šventės dienos, todėl kaip ir Velykos yra vis kitu laiku. Šventė – kupina liaudiško humoro, pasižymi išmoningumu ir kūrybingumu. Jos ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas Lietuvių kalbos dienų proga kviečia moksleivius dalyvauti smagiose veiklose – kryžiažodžio konkurse ir viktorinoje.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Lietuva ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio, o šalyje likę žmonės prarado galimybę laisvai keliauti. Priespauda ir judėjimo laisvės suvaržymai ne vieną lietuvį paskatino ryžtis bėgti iš sovietų Lietuvos. 

„Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto“, – yra rašęs Juozas Grušas.

Artėjančios Nepriklausomybės dienos proga prisimename nepailstantį JAV lietuvių patriotizmą ir nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, pastangas neleisti tarptautinei bendruomenei pamiršti tėvynės okupacijos.