Mieli vartotojai, kad galėtume patogiau informuoti apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paslaugas, nuo kitos savaitės pradėsime interneto svetainės atnaujinimą.

Icchokas Meras – žymus rašytojas ir ypatingo likimo žmogus. Rašytojas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmės žydų šeimoje. Dar anksti vaikystėje neteko tėvų. Jis pats dėl laimingo atsitiktinumo liko gyvas. I. Meras užaugo skurdžiai gyvenančioje daugiavaikėje lietuvių Juozo ir Bronės Dainauskų šeimoje, kuri nepabijojo nacių okupacijos metais priimti į namus žydų vaiką. B. Dainauskienė Icchoką pakrikštijo ir užregistravo lietuvišku vardu ir pavarde. Taip Icchokas tapo Algirdu – septintu Dainauskų vaiku.

Tarpukario Lietuvoje populiariausiu fotografijos žanru studijose tapo portretas. Komercinė portretų forma turėjo būti iškart atpažįstama ir greitai apžvelgiama. Studijiniai portretai nebuvo labai aukšto meninio lygio, bet tenkino masinį norą fotografuotis, juo būdavo perteikiamos schematiškos pozuotojo ypatybes. Ekonominė ir kultūrinė produkcija turėjo reikšmės atvaizdo vizualiam pasakojimui ir turiniui, o komerciniu būdu ir tikslu gaminamas atvaizdas buvo suniveliuojamas iki itin elementarių raiškos priemonių.

Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją, prisimename žmones, pasirinkusius lietuvybės sklaidos ir puoselėjimo kelią, ir norime atkreipti dėmesį į šiomis dienomis iš naujo atrandamą jų rašytinį palikimą. 2014 m., Lietuvoje ir už jos ribų minint lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, didelis dėmesys sutelktas į išsamius K. Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus, kurių metu archyvuose atrasti keli šimtai unikalių dokumentų. Didžioji raštų dalis buvo iki šiol visiškai nežinoma. Tarp jų ir didžiausios vertės radinys – trys nauji K. Donelaičio autografai.

Tarpukariu 1922 m. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas, 1930 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo ir dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Ypač daug dėmesio universitete buvo skiriama humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems svarbų vaidmenį telkiant tautą ir puoselėjant istorinę atmintį. Universitetas buvo unikalus savo laisva dvasia, aktyviu ir įdomiu visuomeniniu gyvenimu, puoselėjamu bendruomeniškumo jausmu. Profesūra ir jauni mokslininkai rengė ir leido mokslo, visuomenės, kultūros leidinius – nuo dienraščių ir žurnalų iki fundamentalių veikalų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Arvydu Pociumi.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus minimos Lietuvių kalbos dienos, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Kviečiame dalyvauti renginiuose, kartu kurti ir puoselėti lietuvių kalbą.

Kviesdama paminėti rašytojų sukaktis, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020-ųjų pabaigoje paskelbė pirmąjį literatūrinių imitacijų (pastišo) konkursą. Šiuo konkursu siekiama atkreipti dėmesį į iškiliausių mūsų literatūros talentų kalbą, jų stilistinę meistrystę, taip pat paskatinti įamžinti konkurso dalyvių individualias patirtis.

Kas bendro yra tarp Jono Basanavičiaus, dirbtuvių PATS SAU ir Lietuvos valstybės? Vasario 16-oji – diena, kai gimtadienį švenčia ne tik mūsų atkurta valstybė, bet ir kūrybinės dirbtuvės PATS SAU.

Vilniuje gimęs žydų kilmės prancūzų rašytojas Romainas Gary (1914–1980) – nepaprastai margos biografijos asmenybė: karo lakūnas, Prancūzijos diplomatas, kino režisierius ir scenaristas. Vis dėlto didžiausią šlovę jam pelnė prozininko plunksna. R. Gary yra vienintelis rašytojas, du kartus pelnęs Goncourt’ų premiją, aukščiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą. Antrąją – Emile’io Ajaro slapyvardžiu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Medijų dirbtuvės ir projektas „Lėtoji fotografija“ kviečia į nuotolinių renginių ciklą apie fotografiją.

Muzikos technologijų specialistų dažniausiai sutinkame televizijos ir radijo stotyse arba garsinančius koncertus, spektaklius ar kitus renginius, tobulinančius įrašytą skambesį garso įrašų studijose, plušančius filmavimo aikštelėse. Šioje edukacijoje jų darbą pamatysite iš arti – susipažinsite su muzikos technologijų pagrindais, garso įrašymo įranga ir muzikos industrijomis.

Praėjusiais metais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta virtuali paroda „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“ papildyta keturiomis edukacinėmis užduotimis. Jos padės Lietuvos mokytojams supažindinti vyresnių klasių moksleivius su lietuvių išeivijos istorija ir jos žiniasklaidos raida po 1990 metų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, besirūpinanti vartotojų aptarnavimu, informaciniais ištekliais, mokslinės veiklos plėtojimu vaikų, jaunimo literatūros, skaitybos ir knygos meno srityse ir vykdanti vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, kviečia naudotis sukaupta specialistų patirtimi bei siūlomomis paslaugomis vaikams ir jaunimui. Atnaujintoje svetainėje specialistai – mokytojai, bibliotekininkai, edukatoriai – ir tėvai netrukus galės rasti laiko patikrintą ir naujausią aktualią informaciją, susijusią su vaikų ir jaunimo literatūra: vertingus rekomendacinius leidinius, straipsnius, mokymų ir pokalbių įrašus ir kt. Informaciją nuolat kaupia ir pildo Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas pradinių klasių moksleivius kviečia į nuotolinį susitikimą su knygos „Emilio laiškas“ autore Igne Zarambaite ir iliustratore Greta Alice. 

Mieli vartotojai, sutrikus Nacionalinės bibliotekos telefono ryšiui, dėl informacijos ar knygų rezervavimo prašome skambinti mob. +370 683 43904.

IFLA prognozės ir rekomendacijos

Daug dėmesio ir įvairių iniciatyvų, kaip padėti bibliotekoms sklandžiai išeiti iš karantino režimo ir pokovidiniame pasaulyje išlikti reikalingoms ir svarbioms, skiria ir Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija IFLA.

Vasario 4 dieną minima senovinė lietuvių liaudies šventė – Pavasario šauktuvės. Ši tradicinė šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose ir yra archajiškojo Mėnulio kalendoriaus reliktas. Ji buvo švenčiama per trečiąją po žiemos saulėgrįžos Mėnulio delčią, mat kitados žmonės ilgus žiemos mėnesius skaičiuodavo vis po tris – pradėdavo nuo kanopinių žvėrių rujos, po kurios jie meta ragus. Šių puošmenų miško žvėrys netenka Mėnuliui dylant.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse rasite patikimų mokslinių elektroninių viso teksto leidinių humanitarinių, socialinių, technologijos, fizinių, biomedicinos ir kitų mokslų klausimais.