2021 m. sausio 5 d. sukanka 100 metų nuo žymaus šveicarų dramaturgo, publicisto, dailininko ekspresionisto Frydricho Diurenmato (vok. Friedrich Josef Dürrenmatt) gimimo.
Naujų metų pradžia dažnam tampa įkvėpimu atversti naują gyvenimo puslapį užsibrėžiant reikšmingus tikslus: pasižadame pagaliau susirasti mėgstamą darbą, išreikšti savo gabumus ar išmokti naujų įgūdžių, sukurti visavertiškus asmeninius santykius. Sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime pasiekti padės geri komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžiai.
Istorikas dr. Mindaugas Tamošaitis knygoje „Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi. Mykolo Sleževičiaus politinė biografija“ primena Lietuvai itin svarbią asmenybę ir akcentuoja iškilaus politiko indėlį į mūsų šalies demokratiją.
Gruodžio 31-oji dar vadinama Blogų minčių atsikratymo diena, mat, įžengiant į Naujuosius metus, visą blogį reikia palikti, kad nesektų iš paskos. Senovės lietuviai laikydavosi papročio pririšus už virvės blukį (seną kelmą) pertempti per visą kaimą (ar centrinę gatvę), kad sugertų bėdas, o po to sudeginti. Tikėta, kad, sudeginant blukį, sudeginami senieji metai, jų blogybės, tamsa. Anot Simono Daukanto, rąstigalio sudeginimas simbolizuoja Saulės sugrįžimą, šviesiojo laiko pergalę. Be to, per kiemus tempiamas blukis rodo gerus kaimo gyventojų santykius, šiam kelmui priskiriama funkcija saugoti nuo nelaimių, ligų, piktųjų dvasių.
Gerbiamieji,
senų ir naujų metų sandūroje tradiciškai apmąstome nueinančius metus. 2020-aisiais gyvenome ir veikėme pasaulinės pandemijos diktuojamos darbotvarkės sąlygomis, buvo sudėtingų situacijų, rizikingų sprendimų, neišsipildžiusių lūkesčių. Tačiau mums pavyko susitelkti, išsilaikyti ir įsitvirtinti šiose „dūžtančiose formose“.
Gerbiami lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.
Šį jaukų ir įkvepiantį kalėdinės dvasios kupiną šventinį laikotarpį atskleiskite kūrybinius gebėjimus – galbūt pats metas išmokti piešti, o jau susipažinusiems su tapyba – lavinti įgūdžius. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Meno edukacijų ciklas supažindina su piešinio komponavimo pagrindais ir tapybos technikomis.
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iki 2021 metų kovo 24 d. suteikta laikina prieiga prie leidyklos „Bentham Science“ el. mokslo žurnalų ir el. knygų. „Bentham Science“ – mokslo, technologijų ir medicinos leidykla, akademiniams tyrėjams ir pramonės specialistams teikianti naujausią įvairių mokslo ir technologijų sričių informaciją.
„Prašmatinių didikų puotų šurmulys, galingų imperijų triumfas bei nuopuolis, detektyvo verti politiniai sąmokslai ir intriguojančios valdovų meilės istorijos tarsi filme vaizduotėje sukasi kadrai, suklijuoti iš atsiminimų, senelių pasakojimų, skaitytų knygų, matytų televizijos laidų ar kompiuterinių žaidimų“, – knygos „Iliustruota Lietuvos istorija“ (išleido leidykla „Briedis“) pratarmėje rašo jos autorius dr. Ignas Kapleris. Ir tęsia: „Sovietų Sąjungos okupacijos laikais Lietuvos istoriją, ištisoms žmonių kartoms plaudami smegenis, nutylėdami, klastodami faktus perrašinėjo svetimieji. Lyg kreivų veidrodžių karalystėje niekšai tapo herojais, o didvyriai nusikaltėliais. Dabar esame laisvi, bet vis dar pasakojamų melagienų sraute nebijokime patys, be pakištų suflerių sąžiningai vertinti praeities.“
Projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia registruotis į nemokamus nuotolinius skaitmeninio raštingumo mokymus suaugusiesiems.Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Atkreipdama dėmesį į kokybiškų kūrybinio rašymo kursų Lietuvoje trūkumą ir norėdama sukurti alternatyvą šiuo metu populiarėjantiems, tačiau neretai abejotinos kokybės komerciniams kūrybinio rašymo kursams internete, šį rudenį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasiūlė nemokamus, kokybiškus ir profesionalius kūrybinio rašymo mokymus 9–11 klasių moksleiviams. Pasibaigus kursams kviečiame susipažinti su kūrybinio rašymo mokymų ir susitikimų su rašytojais, menininkais fragmentais, įamžintais vaizdo įrašuose.
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perduotas buvusios Lietuvos Respublikos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justės Kostikovaitės sukauptas archyvas. Rinkinys išsamiai iliustruoja 2016–2020 m. laikotarpio mūsų šalies kultūros ženklų reprezentavimą. Ypač daug dėmesio skirta Valstybės atkūrimo šimtmečio renginiams.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leisdama spausdintus ir elektroninius leidinius, ne tik aprūpina bibliotekų bendruomenę profesine literatūra, bet ir reikšmingai prisideda prie bibliotekoje vykdomų mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos ir populiarinimo.
2020 metais buvo minimos šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo 100-sios metinės. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus šventojo Jono Pauliaus II metais, pabrėždamas, kad šventasis Jonas Paulius II – pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius, kurio vizitas 1993 metais suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. Šis popiežius ne kartą reiškė dėmesį ir palankumą mūsų šaliai, savo veikla ir autoritetu prisidėjo prie laisvės siekio, vertybinių Lietuvos pokyčių.
Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sumanyta atidaryti fotožurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Kol parodos negalima aplankyti gyvai, kviečiame pasiklausyti patyrusių keliautojų – paties parodos autoriaus L. Skirpsto, fotografo, rašytojo, kelionių žurnalisto Vytauto Kandroto, rašytojo, kelionių žurnalisto Gerimanto Statinio – pokalbio apie įvairiose šalyse esantį UNESCO pasaulio paveldą, įspūdingas keliones ir parodoje įamžintus egzotiškus kraštus, praktinius patarimus keliaujantiems bei daugelį kitų keliautojams aktualių temų.
Nenumaldomai artėja 2020-ųjų pandemijos ženklu pažymėtos Kūčios, šv. Kalėdos. Su viltimi laukiame Naujųjų metų. Kad švenčių laukimas taptų prasmingesnis ir įdomesnis, kviečiame pasinerti į virtualų elektroninio paveldo sistemos epaveldas.lt milžinišką skaitmeninį lobyną. Ši platforma užtikrina greitą ir patogią prieigą prie tūkstančių knygų, laikraščių, meno kūrinių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Čia galite skaityti senas knygas, peržvelgti iliustracijas, ir kitokius dokumentus apie gražiausias metų šventes, jų laukimą ir šventimą. Juk „Kūčios – tai yra mūsų savastis, mūsų paveldas“ (etnologas prof. Libertas Klimka).
#GyvasŽodis. Šiemet šventėme atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlėme pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos. Šiame numeryje Asta Stirbytė apžvelgia, kokius bibliotekų pokyčius išskyrė ir aptarė rubrikos svečiai.
Gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo šimtą trisdešimt vieną unikalų spausdintinį ir rankraštinį dokumentą.
2020-aisiais Lietuva minėjo UNESCO pasaulio paveldo metus. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka prie to reikšmingai prisidėjo – parengtos publikacijos ir vaizdo įrašai apie dokumentinio paveldo vertybes.