Akcija „Metų knygos rinkimai“ vyksta kasmet nuo 2005-ųjų ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Jos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti kokybišką, šiuolaikišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti skaitymą skatinančios aplinkos kūrimą ir meniškai vertingos literatūros prieinamumą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Šįkart Kalbos klubo vedėjos, prof. Jolantos Zabarskaitės pašnekovas Rytis Martikonis – lietuvių diplomatas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Europos Komisijos (EK) pareigūnas, einantis Vertimo raštu tarnybos generalinio direktoriaus pareigas. Pašnekovai svarstė, ar daugiakalbystė reiškia tik vertimus ir kodėl Europos Sąjunga (ES) skiria dideles lėšas vertėjų armijai? Kada greitesnė idėjų apytaka: daugiakalbiame pasaulyje ar kalbančiame angliškai?

Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sumanyta atidaryti fotožurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Pasikeitus situacijai, apsilankyti parodoje kviesime į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvę. Vaizdo įraše apie parodos idėją, gimimo istoriją, įsimintinas keliones pasakoja parodos autorius fotožurnalistas Leonardas Skirpstas.

Kūrybiškumas – tikroji mūsų prigimtis ar įgūdis, kurio išmokstame? Šią savybę tenka pasitelkti įvairiose sitacijose: atliekant užduotis darbe, sprendžiant problemas, ugdant vaikus ar tiesiog gaminant gardžią vakarienę. Dažnai kūryba siejama su menu, tačiau net ir į įprastas kasdienes situacijas galime pažvelgti kūrybiškai.

2019 metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su kitomis 24 kultūros paveldo institucijomis iš visos Europos prisijungė prie projekto „Bendra „Europeanos“ kultūra“ (angl. Europeana Common Culture). Pagrindinis šio projekto tikslas – įtraukti kuo daugiau kultūros paveldo institucijų į „Europeanos“, kuri vienija bibliotekas, archyvus ir muziejus, veiklą, užtikrinti kultūros paveldo atvėrimą vartotojams ir suteikti pakartotinio panaudojimo galimybes.

Laikraštėliai – tai masinis XX a. jaunimo gyvenimo reiškinys, itin išpopuliarėjęs Lietuvai tapus nepriklausoma. Tik dalis šių ypatingą ugdomąją ir šviečiamąją reikšmę turėjusių reliktų pasiekė mūsų dienas. Plačiau apie laikraštėlius pasakoja Vilniaus universiteto Knygotyros, mediotyros ir leidybos tyrimų katedros docentas dr. Tomas Petreikis.

Išėjo dvidešimt devintas „Parlamento studijų“ numeris. Jis skirtas Lietuvos Steigiamajam Seimui. Šiame leidinyje įdomių detalių ir peripetijų ras ir istorikai mėgėjai, ir profesionalai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama Skaitymo skatinimo programą 2019–2024 metams, organizavo Pirmosios knygos konkursą, kurio tikslas buvo išrinkti geriausią naujai sukurtos paveikslėlių knygos, skirtos 0–3 metų amžiaus vaikams, maketą ir paskatinti ankstyvojo amžiaus vaikams skirtų knygų kūrybą Lietuvoje. Geriausia pripažinta Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“.

Šių metų gruodžio 15 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas išrinktas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Filosofijos ir humanitarinių mokslų tarptautinės tarybos CIPSH (angl. The International Council for Philosophy and Human Sciences) vykdomojo komiteto nariu 2021–2024 metų kadencijai. Bibliotekos vadovas, komitete atstovaujantis atminties institucijoms, gruodžio 16 d. dalyvavo pirmajame posėdyje. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka džiaugiasi išskirtine galimybe muzikos gerbėjus pakviesti į nuotolinių paskaitų ciklą, skirtą Ludwigui van Beethovenui. Jas nuotoliniu būdu skaito garsus Lietuvos muzikologas, rašytojas, muzikos švietėjas Viktoras Gerulaitis. 2020-ieji – jubiliejiniai L. van Beethoveno metai. Sukako 250 metų nuo jo gimimo. 1770 m. gruodžio mėnesį pasauliui gimė muzikos genijus. Tiksli kompozitoriaus gimimo diena nėra žinoma, spėjama, kad tai galėjo būti gruodžio 16-oji.

Ar jau balsavote už labiausiai patikusią praėjusių metų knygą? „Metų knygos rinkimams“ skirto pokalbio vaizdo įrašas supažindina su nominuotomis publicistikos ir dokumentikos kategorijos knygomis ir autoriais.

Kviečiame prisijungti prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamos skaitymo skatinimo programos akcijos „Tėčiai skaito vaikams“. Šiuo projektu siekiama įkvėpti ir paskatinti tėčius leisti prasmingą laiką su vaikais, kartu atrasti knygos pažinimo džiaugsmą ir atkreipti visuomenės dėmesį į skaitymo svarbą. Akcija vyks visą gruodį. Kviečiame visas Lietuvos bibliotekas jungtis prie šios reikšmingos akcijos ir organizuoti savus nuotolinius skaitymus.

Leidykla „Tyto alba“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į psichologės-psichoterapeutės Linos Vėželienės knygos „Žuvis medyje. Psichologo atsakymai į gyvenimo klausimus“ nuotolinį pristatymą. Tiesioginę transliaciją galėsite žiūrėti leidyklos „Tyto alba“ ir Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ paskyrose.

Artėjant žiemos šventėms, kad ir kokios netradiciškos ar kitokios jos šiais metais būtų, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasiklausyti trečiojo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbio. Šį kartą dėmesys simboliškai sutelkiamas į šventes ir šventinę kūrybą partizaninio karo metais. Istorikė dr. Aistė Petrauskienė su aktoriumi Justu Terteliu kalbasi apie švenčių poreikį karo ir taikos metais, apie kūrybos galią stiprinant žmonių vidinį pasaulį, kūrybos įtaką ugdant pilietiškumą.

Gruodžio 14-ąją surengtas nuotolinis mokslinis-praktinis seminaras „Prano Mašioto skaitymai. Ar knygos gydo?“. Į jį rinkosi vaikų ir jaunimo literatūros specialistai ir besidomintieji vaikų literatūra. Seminare kalbėta apie biblioterapiją, pasakas ir jų terapiją, ankstyvąjį skaitymą, problemų literatūrą ir lietuviškąjį „Bookstagramą“.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Kalbos klubas“ kviečia plačiau sužinoti apie žodžių „Kūčios“ ir „Kalėdos“ reikšmę. Iš kur atsirado lietuviški švenčių pavadinimai?

Šiuo švenčių laukimo laikotarpiu „Kalėdų sostinėje“ organizatoriai kviečia kas vakarą jaukiai burtis šeimos rate, įsijungti „Delfi“ TV ir keliauti po gražiausių istorijų pasaulį – klausytis kalėdinių skaitymų „Pasakų Kalėdos Vilniuje“.

Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje (Rusijos Federacija) gruodžio 15 d. vyks antroji projekto „Lietuvos ir Rusijos žydai. Istorija, paveldas, atminties išsaugojimas ir įprasminimas. XVIII–XX amžius“ apskritojo stalo diskusija. Vilniaus Gaono ir žydų istorijos metams skirtą projektą ​​inicijuoja Lietuvos ambasada, jis vykdomas kartu su Lietuvos kultūros institutu, tarptautine istorinio švietimo, labdaros ir žmogaus teisių gynimo draugija „Memorial“^[1], Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, aukštųjų mokyklų judaikos mokslinių darbuotojų ir dėstytojų centru „Sefer“, palaikant Rusijos žydų kongresui.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai: