Kazio Sajos knygų ekspozicija „Su boružėle ant kaktos“

Prozininkas ir dramaturgas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Saja gimė 1932 m. Skėrių kaime, Pasvalio rajone. 1954 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, ten studijavo Gamtos ir geografijos skyriuje, vėliau įstojo į tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto Lituanistikos fakultetą. Būtent tuo metu atsivėrė K. Sajos literatūriniai gebėjimai: būdamas dvidešimt dvejų, jis parašė pirmąją pjesę „Lažybos“, tais pačiais metais ji buvo pastatyta Klaipėdos dramos teatre, o po metų – Pernu dramos teatre Estijoje. 1957 m. K. Saja sulaukė dar dviejų premjerų: Vilniaus akademinis dramos teatras pastatė komediją „Silva studentauja“, o Klaipėdos dramos teatras – „Septynias ožkenas“. Kelią į vaikų literatūrą K. Sajai atvėrė apsakymų knygelė „Klumpė“, parašyta studijų Vilniaus pedagoginiame institute laikotarpiu.

 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyriaus darbuotojai parengė K. Sajos knygų ekspoziciją, skirtą rašytojo 90-ies metų jubiliejui. Ne tik jauniesiems, bet ir suaugusiems skaitytojams bus įdomu susipažinti su populiariausiomis, taip pat įvairių apdovanojimų sulaukusiomis lietuvių rašytojo knygomis.

„Būrimas obuolio sėklom“

Vyresnės kartos klasika laikomoje K. Sajos apysakoje „Būrimas obuolio sėklom“ vaizduojamos dviejų brolių – trylikamečių dvynių Ugniaus ir Audriaus vienos vasaros atostogos. Berniukai, siekdami atsiskirti vienas nuo kito ir įgyti gyvenimo patirties, išvyksta atostogauti pas skirtingus giminaičius. Apysakoje subtiliai keliami moraliniai, socialiniai klausimai, ieškoma prasmės ir žmogiškųjų vertybių, kurios padėtų jaunuoliams atsilaikyti prieš blogį. Knygoje taip pat nemažai fantastinės literatūros elementų, tikrovė persipina su veikėjų sapnais – būtent juose groteskinėmis figūromis iškyla realaus gyvenimo problemos.

„Gvidono apsiaustas“

„Gvidono apsiaustas“, 1989 m. laimėjęs Kosto Kubilinsko premiją, yra, kaip pats K. Saja rašo, apysaka su keliomis kryžkelėmis, kur tolesnį kelią jaunasis skaitytojas gali pasirinkti pats. Tai kūrinys apie to meto paauglių gyvenimą, jų nuotykius ir svajones, rūpesčius ir smagias išdaigas. Pagrindiniai knygos veikėjai – brolis Tilis ir sesuo Ūla, nuolatiniai palydovai dar jauname jų gyvenimo kelyje – katinas Mukas, šuo Rigas, keistuolis rašytojas Gvidonas ir mokytoja Rimgailė. „Gvidono apsiauste“ pasakojama istorija iš tiesų turi ne vieną pabaigą: knygos autorius jaunajam skaitytojui suteikia laisvę pasirinkti, taip kartu ugdydamas atsakomybės jausmą pasirinkti teisingai.

„Septyni miegantys broliai“

2009 m. išleistoje K. Sajos apysakoje „Septyni miegantys broliai“ pinasi fantastinis pasakų ir realus pasauliai. Istorijos centre – trylikametis paauglys Donatas, savo šeimoje nuo pat mažens besijaučiantis nepritapėliu. Donatas – švelnios, jautrios prigimties, visiškai kitoks, palyginti su išpaikusia gražuole seserimi Dagne, materialistu tėvu ir nykia, niekuo neišsiskiriančia motina. Siužetui rutuliojantis paaiškėja ir tikroji nepritapimo priežastis: dar kūdikystėje berniukas buvo įvaikintas. Tik senelio Kakariekos per gyvenimą sukaupta išmintis Donatui tampa ramsčiu: senolis išmoko berniuką pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose atsakymų ieškoti pasakose.

„Kinivarpų raštai“

Už mitologijos puoselėjimą literatūroje 2014 m. Martyno Vainilaičio premiją gavo K. Sajos sudaryta knyga „Kinivarpų raštai“. Tai devyniolikos fantastinių istorijų rinktinė, kurioje keliaujama per Lietuvos istoriją nuo pačių seniausių mitologinių laikų iki pokario ir šiandienos įvykių. Knygoje gausu K. Sajos kūrybai būdingų filosofinių apmąstymų, subtiliai derinamų su spalvingomis ir šmaikščiomis veikėjų gyvenimo situacijomis.

„Liepsnojanti“

2014 m. Metų knygos rinkimuose Paauglių kategorijoje nominuota K. Sajos apysaka „Liepsnojanti“ yra jautri istorija apie penkiolikametę mergaitę Radvilę, kuriai gyvenime jau teko iškęsti labai daug. Radvilės tėvai emigruoja į Ameriką, tad mergaitė lieka gyventi su močiute. Radvilei taip pat labai trūksta pasitikėjimo savimi, nesiseka rasti vietos tarp bendraamžių mokykloje. Galiausiai vieną dieną Radvilės močiutė sulaukia baisios naujienos: jos anūkę kažkas kėsinosi nužudyti. Išgelbėta mergina užsisklendžia savyje, tačiau, padedama močiutės ir jos jaunystės laikų draugo Karužos, po truputį ima pasakotis. Radvilės istorijoje ieškoma vilties ir žmogiškumo, bandoma surasti atsakymą į sudėtingą žmogaus gyvenimo prasmės klausimą.

Šias ir kitas K. Sajos knygas kviečiame apžiūrėti Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje.