Nacionalinėje bibliotekoje atverta italų menininko Lucos Missoni fotografijų paroda „Mėnulio kelionė“

Parodos atidaryme svečius pasitiko žurnalistas, „World EXPO“ Lietuvos paviljono generalinis komisaras Romas Jankauskas, papasakojęs, kad pirmą kartą L. Missoni kūrinius išvydo Lokarno (Šveicarija) kultūros festivalyje vykusioje menininko parodoje, į kurią vyko kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku, – būtent ten ir kilo idėja menininko kūrybą pristatyti Lietuvoje.

R. Gudauskas pabrėžė, kad ši paroda yra ryškus Nacionalinės bibliotekos veiklumo kultūrinės diplomatijos srityje ir stiprių tarptautinių ryšių bei partnerysčių įrodymas. Direktorius dėkojo Lokarno meno galerijos ir kultūros centro „Il Rivellino“ savininkui ir direktoriui, kolekcininkui Arminio Sciolli už iniciatyvą surengti parodą „Mėnulio kelionė“. „Džiaugiamės ir didžiuojamės šiuo kultūros įvykiu, nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie parodos organizavimo. Ypač – autoriui Lucai Missoni ir kuratoriui Mauriziui Bortolotti“, – sveikindamas dalyvius kalbėjo R. Gudauskas.

L. Missoni pasidalino mintimis apie tai, kaip susižavėjo Mėnulio atvaizdu dar vaikystėje, teigdamas, jog lemiama akimirka, turėjusi įtakos jo būsimai meninei Mėnulio vizijai, buvo pirmoji akistata su Žemės palydovu kaip su dangaus objektu: „Aš supratau, kad [mėnulis] nėra vien šviesulys danguje – tai buvo tikras kūnas, kaip planeta, tvyranti kosmose. <...> Tai nėra vien šviesos diskas – tai sfera, rutulys, turintis reljefą, kraterių – jis fantastiškas.“ Nors natūrali Mėnulio spalva primena pilką pelenų spalvą, nuo jo paviršiaus atsispindinčią saulės šviesą, eksperimentuodamas su spalviniais filtrais, L. Missoni perteikė visomis vaivorykštės spalvomis. Menininko nuomone, užburiantis Mėnulio atvaizdas danguje ir jo reljefas, nušviestas kitais atspalviais, įgyja dar didesnę emocinę gelmę. Knygos apie 20 metų besitęsiančią L. Missoni kūrybos raidą „Mėnulio atlasas“ (Moon Atlas) autorius ir parodos kuratorius Maurizio Bortolotti teigia, kad menininko kūriniai atspindi per XX a. kultūroje iš esmės pakitusį Mėnulio įvaizdį, per tūkstančius metų susiformavusio jo romantinio mito perkūrimą. XX a. Mėnulis, anot M. Bortolotti, autoriaus kartai tapo žmonijos technologinės pažangos ir ateities simboliu. L. Missoni kūriniuose atvaizduotos mėnulio fazės ir skrupulingai parinkti spalviniai filtrai parodo, kad autoriaus, kaip kartos atstovo, žiūra nebe mistinė, o mokslinė, ir vaizduoja Mėnulį kaip dangaus kūną, sykiu išsaugodama stebėtojo susižavėjimą šia visą žmonijos istoriją mus lydėjusia ikona.

Nacionalinės bibliotekos lankytojai parodą V a. atrijuje apžiūrėti gali iki liepos 9 d.