Kokia sukauptų žinių, literatūros ir kitų kultūros ir meno išteklių vertė? Jau savaime ji sunkiai aprėpiama, bet dalijantis su kitais išauga dar labiau. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia registruotis į edukacines programas, suteikiančias žinių apie įvairių kultūros ir meno sričių gyvenimo spalvas ir užkulisius.
Kviečiame registruotis: susisiekite su mumis prie kiekvienos programos nurodytais atitinkamais kontaktais ir suderinsime abiem pusėms palankią susitikimų datą ir laiką. Programos rengiamos Nacionalinės bibliotekos erdvėse. Paslauga nemokama.
Moksleivių grupėms skirtas edukacijas rasite Vaikų ir jaunimo literatūros departamento svetainėje.
Kultūros paso programos edukacijos ›
Bibliotekos struktūrinių padalinių parengtų edukacinių programų sąrašas (atsisiųsti PDF ›)
Nacionalinėje bibliotekoje žmogaus kūrybiškumo istorijas slepia ne tik knygos, bet ir garso įrašai. Išskirtinėje muzikos edukacijoje kviečiame pasiklausyti to paties įrašo skirtingais formatais. Gerai žinomos dainos ar instrumentinio kūrinio fragmentus, išlaikiusius laiko išbandymus, išleistus vienu ar kitu pavidalu, išgirsite iš naujo.
Muzikos klausysimės chronologiškai. Pirmiausia išgirsime originalų įrašą ankstyvo ar vadinamojo pirmojo „spaudimo“ (press) vinilo plokštelėje, galbūt ir pagamintą toje šalyje, kur įrašas buvo atliktas. Jei tai pasaulyje populiarus klasikinio roko kūrinys, turėsime galimybę pasiklausyti identiškos plokštelės, bet išleistos kitoje šalyje, pavyzdžiui, pasirodžiusios ten, kur įsikūrusi plokštelių leidykla. Vėliau klausysimės kompaktinės plokštelės, kai kuriais atvejais ir originalios garsajuostės, o galiausiai – tą patį įrašą, įamžintą muzikai klausyti skirtoje duomenų bazėje (Spotify, pakartot.lt ir pan.). Jei pavyks, pasiklausysime ir šiandieninės gamybos, naujai išleistos to paties albumo vinilo plokštelės – tai nepamainoma laikmena, neabejotinai sietina su nesibaigiančia muzikos istorija.
Šio klausymosi-testavimo edukacijoje nebūtinai ieškosime „tobuliausio skambesio“, nes taip apibūdinti turbūt negalima jokio įrašo. Tačiau turėsime galimybę palyginti skambesį pačiais įvairiausiais formatais ir aptarti skirtumus, privalumus ar trūkumus, „pagerinimus“ ar „praradimus“. Lankytojai netikėtai atras, kaip išties skirtingai gali skambėti vienas ir tas pats įrašas. Taip pat kalbėsime apie muzikos leidinių formatus, daug dėmesio skirsime vinilo plokštelių industrijai, gamybos raidai pasaulyje ir Lietuvoje. Pasiklausysime skirtingai skambančių istorinių ar populiausių lietuviškų įrašų, pasaulinio roko klasikos, žymių džiazo kūrinių ir kt.
Dalyvių amžius – nuo 14 metų (sudaromos atskiros moksleivių ir suaugusiųjų grupės).
Dalyvių skaičius – iki 5 asmenų
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas edukacinis susitikimas – 1 val.
Turinys – temos pristatymas, garso įrašų demonstravimas, komentarai, diskusija.
Reikalingos priemonės ir įranga (pasirūpina organizatoriai) – kiekvienam užsiėmimui parinkti įvairių žanrų lietuviškos ir pasaulinės muzikos įrašai, išleisti skirtingais formatais, pagalbiniai leidiniai.
Kontaktai: edukaciją „Garso testas arba kita plokštelės pusė“ pristato Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas. Vietų skaičius ribotas. Maloniai prašome registruotis el. p.
Šioje edukacinėje programoje kviečiame susipažinti su išskirtine muzikine kultūra. Joje apžvelgsime įvairių žanrų muziką, priskiriamą meditacinei, lyg savaime skatinančiai gilesnį įsiklausymą, minėsime ambientinę, relaksacinę, ar „kosminę-atmosferinę“ muziką, ankstyvąjį Amerikos „naujojo amžiaus“ (new age) muzikinį sąjūdį ir kt.
Prisiminsime Rytų šalių tradicinę, ritualinę muziką. Kalbėsime apie jos įtaką Vakarų pasauliui, ypač septintojo dešimtmečio muzikai (džiazui, rokui, elektroninei, akademinio avangardo muzikai), ir išpopuliarėjusiai „pasaulio muzikos“ (world music ) tėkmei.
Daugiau dėmesio skirsime Vakarų šalių autorinei kūrybai, intencijos ar rinkodaros siejamai su meditacine muzika,minėsime įrašus, svarbius istorijai, taip pat naujausias tendencijas, pavyzdžiui, savotiškas garso programas, skirtas koncentracijos gebėjimams lavinti bei kitoms psichologinio ugdymo praktikoms.
Aptarsime, kaip pasitelkti pačios įvairiausios muzikos įrašus ar garsinę kūrybą dėmesingumo įgūdžiams tobulinti.
Dalyvių amžius – nuo 14 metų (sudaromos atskiros moksleivių ir suaugusiųjų grupės).
Dalyvių skaičius – iki 5 asmenų
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas edukacinis susitikimas – 1,5 val.
Turinys – pristatymas, garso įrašų demonstravimas, muzikos klausymasis, aptarimas;
Reikalingos priemonės ir įranga (pasirūpina organizatoriai) – kiekviename susitikime pristatomi svarbiausi muzikos įrašai, aptariamai temai svarbūs istoriškai, taip pat parenkama naujų įrašų, atspindinčių įvairovę ar naujausias tendencijas, išsamiau supažindinančių su muzikos kūrėjas;
Kontaktai: edukaciją pristato Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas. Maloniai prašome registruotis el. p.
Šios edukacinės programos dalyviai bus mokomi sąmoningai valdyti dėmesį, suvokti vidinį potencialą, praplėsti vidinės kultūros akiratį ir leistis pažinimo taku į meninės kūrybos ir filosofinių tradicijų sąsajas. Dėmesio valdymo technikos suteikia galimybę tapti sąmoningesniu ir labiau išsilavinusiu žmogumi. Kiekvienam sudaromos palankios sąlygos nurimti, susikaupti ir kūrybiškai išsiskleisti kasdienėje veikloje.
Naudojami susitelkimo valdymo metodai, tokie kaip savirefleksija, padeda išryškinti esminius asmenybės bruožus ir ugdyti analitinį mąstymą. Gilesnis savęs pažinimas leidžia geriau suprasti aplinkinį kultūros pasaulį, gebėti priimti ir vadovautis gyvenime naujai atrastomis vertybėmis.
Dalyvių amžius – suaugę asmenys arba vaikai, lydimi suaugusiojo, vyresniųjų klasių moksleiviai, studentai, šeimos, senjorai.
Šia programa siekiame:
Apimtis: tai tęstinis edukacijų ciklas, susitikimai vyksta reguliariai vieną kartą per savaitę. Edukaciją sudaro teorinė dalis ir praktinis dėmesio valdymo metodų pritaikymas.
Trukmė – 1 val.
Reikalingos priemonės ir įranga
Patogi apranga. Patalpos pritaikytos žmonėms su negalia.
Kontaktai: mokymus veda Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus kultūros projektų vadovė Eglė Jovaišaitė. Kviečiame registruotis el. p.
Kviečiame dalyvauti edukacinėje ekskursijoje į Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių ir susipažinti, kaip restauruojamos knygos ir kiti dokumentai.
Lankytojams bus parodomos įvairių amžių, skirtingais stiliais rištos knygos, supažindinama, iš kokių medžiagų buvo ir yra gaminami knygų blokai ir viršeliai. Bus pasakojama, kokios priežastys lemia popieriaus irimą, kaip tvarkomos pelėsiniais grybais užkrėstos knygos; bus kalbama apie tai, kokios pažaidos gali atsirasti netinkamai laikant ir naudojant knygas ir kitokius rištus bei siūtus dokumentus. Bus aptariama, kaip reikia naudotis knygomis, kad jos nebūtų pažeidžiamos. Edukacijos metu taip pat bus mokoma, kaip namų sąlygomis būtų galima sutvirtinti paplyšusius lapus, sutaisyti truputį pairusius viršelius.
Ekskursijoje bus rodoma, kaip rankiniu būdu ar popieriaus liejimo mašinoje atkuriamos trūkstamos popieriaus lapų vietos.
Per mikroskopą bus galima pamatyti popieriui gaminti naudojamus augalų celiuliozės plaušus, taip pat apžiūrėti įvairių gyvūnų odų, naudojamų viršeliams aptraukti, pavyzdžius.
Edukaciniuose renginiuose bus demonstruojamas dekoratyvinis popierius, kurį tam tikrais būdais ir stiliais spalvina Restauravimo skyriaus specialistai. Edukacijų vedėjai papasakos apie popieriaus dekoravimo poreikius bei ypatumus.
Supažindinsime su restauravimo darbų specifika, parodysime, kokiais prietaisais, įrankiais ir techninėmis priemonėmis restauruojami dokumentai. Ekskursijos pabaigoje pakviesime apžiūrėti restauruotų dokumentų parodėlę, specialiai parengtą edukacijų lankytojams.
Dalyvių amžius – nuo 15 metų. Priimamos tik grupės nuo 5 iki 10 asmenų.
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas susitikimas – apie 1,5 val.
Turinys: praktinis restauravimo eigos pristatymas, iliustruotas vaizdine Nacionalinės bibliotekos fondų medžiaga.
Reikalingos priemonės: dalyviai gali atsinešti vaizdo kameras ar mobiliuosius įrenginius veiksmui fiksuoti.
Kontaktai: programą veda Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vadovas Algirdas Plioplys ir vyriausioji restauratorė Raimunda Vasiliauskienė. Kviečiame registruotis el. p.:
„Vėlesniosios Han dinastijos istorijoje“ rašoma, kad 105 m. e. m. Pietų Kinijos vietovėje Lei-Jange gyvenęs imperatoriaus Ho eunuchas Tsai Lun mediniais vėzdais išplaušino senus žvejų tinklus. Iš gautos žaliavos sėmimo būdu ant specialaus sieto jis pagamino pirmąjį istorijoje popieriaus lakštą. Taigi, 105 metai yra chrestomatinė popieriaus išradimo data. Dėl šio išradimo popierius tapo pagrindine informacijos laikmena, ant kurios rašomi rankraščiai, spausdinamos knygos, žemėlapiai, atspaudžiami grafikos kūriniai.
Su unikaliais popieriaus gaminimo procesais galima susipažinti ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje. Čia rengiamos edukacinės programos, kurių metu galima pamatyti, kaip gaminamas popierius: iš pradžių plaušinama spalvota popieriaus žaliava, o tuomet formuojami popieriaus lakštai ant specialių sietų rėmeliuose arba popieriaus liejimo mašinoje.
Edukacinės programos dalyvių amžius – nuo 14 metų (sudaromos atskiros moksleivių ir suaugusiųjų grupės).
Dalyvių skaičius – iki 8 asmenų
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas edukacinis susitikimas – 1,5 val.
Turinys – pasakojimas, įrangos ir medžiagų demonstravimas, praktinis užsiėmimas, diskusija.
Reikalingos priemonės ir įranga (pasirūpina organizatoriai) – popieriaus plaušai, klijai, elektrinis išplaušinimo plaktuvas, vonelės, popieriaus sėmimo rėmeliai su sietu, pagalbiniai lakštai, traukos stalas, popieriaus liejimo mašina DRM-1 ir kita popieriaus gaminimo įranga.
Dalyviai gali atsinešti vaizdo kameras ar mobiliuosius įrenginius veiksmui fiksuoti.
Kontaktai: programą veda Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus aukščiausiosios kategorijos restauratorė Aldona Nikienė. Kviečiame registruotis el. p.
Jūsų lauktume kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį 15 val.
Plečiantis bibliotekos erdvių funkcijų prieinamumui, didelę reikšmę įgyja dailės pagrindų mokymo tęstinumas. Nacionalinės bibliotekos Meno erdvės aplinka sudaro galimybes atsitraukti nuo įprastos aplinkos ir rutinos, suteikia priemonių kūrybinei raiškai išlaisvinti, pristatyti kitiems ir patiems pažinti meno reiškinius. Meno edukacijų ciklas – tai galimybė dalyvauti įvairiapusiuose kultūriniuose mainuose ir prisiliesti prie kūrybinės patirties.
Dalyvių amžius – nuo 16 metų.
Šia programa siekiame:
Apimtis: tai yra tęstinis meno edukacijų ciklas, užsiėmimai vyksta reguliariai vieną kartą per savaitę. Užsiėmimuose pristatomi meno teorijos pagrindai, po to vyksta praktinės dailės pamokos. Šios edukacijos skirtos pradedantiesiems meno mylėtojams, bet ir profesionalai gali pagilinti savo teorines ir praktines žinias.
Trukmė – 1,5 val.
Turinys: teoriniai ir praktiniai edukaciniai renginiai, kuriuose rodomos skaidrės su kūrinių reprodukcijomis ar menininkų darbais, parinktais pagal pamokos temą. Pavyzdžiai padeda geriau įsigilinti ir nukreipti mokinio mintis, kad jis tinkamai suprastų užduotį. Taip pat suteikia norą bandyti, eksperimentuoti ir kurti savaip. Užsiėmimai skirti meno pradmenims ir įvairioms atlikimo technikoms pažinti. Kiekvienoje pamokoje nagrinėjamos skirtingos temos: linijos, dėmės, spalvos, formos. Meno edukacijų dalyviai supažindinami su klasikinėmis piešimo ir tapybos priemonėmis bei atlikimo technikomis.
Užsiėmimuose išbandysime anglies, tušo, pieštuko, teptuko galimybes. Dalyvis patirs, kaip visa tai bręsta mokymosi procese, kaip tai reikia naudoti ir jungti, pamažu įgaus drąsos kurti, atsivers pats sau, su nuostaba pripažindamas, kad meno žinios suteikia vidinės laisvės ir stiprybės. Palaipsniui dalyvis supras, kad tik asmeninė patirtis, lydima teisingų pastangų, atveria kelią į kūrybinio proceso erdves.
Reikalingos priemonės ir įranga: visas priemones suteikia Nacionalinė biblioteka.
Kontaktai: mokymus veda Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus kultūros projektų vadovė Eglė Jovaišaitė. Kviečiame registruotis el. p.
Vizualinis mąstymas yra vizualinės komunikacijos pamatas. Vaizdinis mąstymas yra neanalitinis ir nealgoritminis mąstymo būdas, sujungiantis vaizduotės, mąstymo ir konstravimo įgūdžius. Vizualinis mąstymas yra dizaino ir vizualinių komunikacijų bei kultūrų komunikacijų ir strategijų pamatas.
Pasaulyje sukurta įvairių metodikų, kaip lavinti vizualines mąstymo strategijas (angl. visual thinking strategies). Vizualinio mąstymo strategijų autoriais laikomi kognityvinės psichologijos atstovai.
Vadovaudamasis naujausiais neurobiologijos, neuropsichologijos ir antropologijos duomenimis, raidos psichologas, Harvardo universiteto profesorius Howardas Gardneris sukūrė intelektų įvairovės teoriją (angl. multiple intelligences). Mokslininkas „vizualinį intelektą“ įvardija kaip vieną iš žmogaus intelekto sudedamųjų dalių.
Edukacinė programa „Vizualinio mąstymo pratybos“ sudaryta iš dviejų dalių. Teorinė dalis: vizualinė kalba ir raiška, objekto vizualizacija ir stilizacija, stilizacijos pavyzdžių aplinkoje nagrinėjimas. Pateikiami pavyzdžiai iš Nacionalinės bibliotekos dokumentų fondų. Susitikimo metu atliekama ir praktinė kūrybinė užduotis-projektas – „daikto, turinčio ypatingų savybių, kūrimas“.
Dalyvių amžius – nuo 16 metų.
Šia programa siekiame:
Apimtis ir trukmė – vienas susitikimas trunka apie 1,5 val.
Turinys:
Reikalingos priemonės ir įranga: visas priemones suteikia Nacionalinė biblioteka.
Kontaktai: mokymus veda Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus darbuotoja dr. Jolanta Kanapickaitė.
Kviečiame registruotis el. p.
Lietuvos jaunimas politiškai gana aktyvus, tačiau įvairūs tyrimai ir rinkimų statistika rodo, kad padėtis vis dar nėra gera. Viena iš jaunimo pasyvumo priežasčių yra ta, kad trūksta lengvai surandamos bei paprastai pateikiamos informacijos. Šią nišą bent iš dalies užpildys nauja edukacinė programa „Kaip veikia Lietuvos valstybė?“. Ji mokinius susipažins su visų trijų pagrindinių valdžios institucijų Seimo, Prezidento ir Vyriausybės funkcijomis, jaunimas sužinos, kaip šios institucijos formuojamos. Programoje pristatomi ir pagrindiniai teisinės sistemos bruožai, ypač daug dėmesio skiriama įstatymų leidybos procesui. Taip pat supažindinama su pagrindiniais šalies biudžeto pajamų šaltiniais ir išlaidų kryptimis.
Dėl COVID-19 pandemijos programa vykdoma virtuliai.
Galimi dalyvavimo būdai:
Esant poreikiui edukaciją organizuoti kitokiu būdu, prašome susisiekti el. paštu
Dalyvių amžius – 16–19 metų.
Dalyvių skaičius neribojamas.
Šia programa siekiame:
Trukmė – 40 minučių.
Turinys – paskaita ir diskusija.
Kontaktai: edukaciją pristato Valstybingumo centro vadovas politologas, rinkimų ir partinės sistemos tyrėjas Matas Baltrukevčius. Kviečiame registruotis el. paštu
