Renginiai ir parodos

Minint Lietuvos dainų šventės 100-metį, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius kviečia apžvelgti šiai tradicijai skirtą virtualią parodą portale www.epaveldas.lt.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie internetinės platformos „Google Arts and Culture“. Tai unikali proga pristatyti Lietuvos istoriją, meną bei literatūrą plačiajai visuomenei ir tarptautinei auditorijai.

Vilniuje 1925 m. įsteigtas Žydų mokslo institutas YIVO atliko kritiškai svarbų vaidmenį renkant ir studijuojant Europos ir pasaulio žydų istoriją, jidiš kalbą, senovinę ir modernią literatūrą bei liaudies kūrybą, žydų teatrą, pedagogiką ir jaunimo problemas, socialinį ir ekonominį žydų gyvenimą. Nacių okupacijos nutraukta instituto veikla Vilniuje buvo pratęsta Niujorke, kur YIVO veikia ir šiandien. Paroda, kurią sudaro Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai, atspindi platų vilnietiško YIVO akademinių ir socialinių ryšių bei atliktų darbų spektrą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kaupia ir saugo ne tik rašytinius, bet ir garsinius dokumentus. Vieni jų – XX a. septintajame dešimtmetyje Vilniaus plokštelių studijoje įrašyti garso įrašai, skirti mažųjų auditorijai. Tai lietuvių liaudies pasakos ir jų įkvėpti eiliuoti arba proziniai lietuvių ir užsienio rašytojų kūriniai vaikams. Virtualioje parodoje eksponuojamos 23 suskaitmenintos plokštelės, kuriose įrašyta Charleso Perrault, Astridos Lindgren, Alano Alexanderio Milno, Vinco Pietario, Petro Cvirkos, Kosto Kubilinsko, Vytės Nemunėlio, Stasės Vanagaitės-Petersonienės, Birutės Pūkelevičiūtės ir kitų rašytojų kūryba ir lietuvių liaudies pasakos.

2022-ųjų pradžioje sukako 125 metai, kai gimė viena unikaliausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, Mažosios Lietuvos metraštininkė Ieva Simonaitytė (1897–1978). Be gausios kūrybos – penkiolikos romanų, apsakymų ir autobiografinių knygų, rašytoja paliko ir turtingą asmeninę knygų kolekciją.

Šiuolaikinė reklama, kaip ją šiandien suprantame, kaip ir visi modernūs dalykai į Lietuvą atkeliavo XIX–XX amžių sandūroje. Sakysite, per drąsu reklamą taip jauninti, juk įvairūs verslai reklamavosi ir anksčiau. Tačiau tai buvo labiau informaciniai skelbimai, informuojantys apie prekių ar paslaugų prieinamumą, o jų motyvacija buvo labai paprasta – pigu ir kokybiška. „Šiuolaikinė reklama prasidėjo tuomet, kai reklaminis pranešimas liovėsi būti spontanišku skelbimu ir tapo „sufabrikuota naujiena“ (Daniel Boorstin). XX amžiuje pirkėjui pasakyti, kad prekė yra geriausia ir veiksmingiausia nebepakako.

Icchokas Meras – žymus rašytojas ir ypatingo likimo žmogus. Rašytojas gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmės žydų šeimoje. Dar anksti vaikystėje neteko tėvų. Jis pats dėl laimingo atsitiktinumo liko gyvas. I. Meras užaugo skurdžiai gyvenančioje daugiavaikėje lietuvių Juozo ir Bronės Dainauskų šeimoje, kuri nepabijojo nacių okupacijos metais priimti į namus žydų vaiką. B. Dainauskienė Icchoką pakrikštijo ir užregistravo lietuvišku vardu ir pavarde. Taip Icchokas tapo Algirdu – septintu Dainauskų vaiku.

Tarpukario Lietuvoje populiariausiu fotografijos žanru studijose tapo portretas. Komercinė portretų forma turėjo būti iškart atpažįstama ir greitai apžvelgiama. Studijiniai portretai nebuvo labai aukšto meninio lygio, bet tenkino masinį norą fotografuotis, juo būdavo perteikiamos schematiškos pozuotojo ypatybes. Ekonominė ir kultūrinė produkcija turėjo reikšmės atvaizdo vizualiam pasakojimui ir turiniui, o komerciniu būdu ir tikslu gaminamas atvaizdas buvo suniveliuojamas iki itin elementarių raiškos priemonių.

Vilniuje gimęs žydų kilmės prancūzų rašytojas Romainas Gary (1914–1980) – nepaprastai margos biografijos asmenybė: karo lakūnas, Prancūzijos diplomatas, kino režisierius ir scenaristas. Vis dėlto didžiausią šlovę jam pelnė prozininko plunksna. R. Gary yra vienintelis rašytojas, du kartus pelnęs Goncourt’ų premiją, aukščiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą. Antrąją – Emile’io Ajaro slapyvardžiu.

2021 metais Lietuva minėjo Lietuvos laisvės gynimo 30-metį. Norėdami priminti ir prisiminti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų parodytą iniciatyvą ir pilietiškumą, kviečiame į atnaujintą virtualią parodą „Sausio 13-oji ir Nacionalinė biblioteka“.

2020 m. liepos 17 d. minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasidomėti lietuvių išeivijos žiniasklaida – skaitytojams Lietuvoje ir visame pasaulyje pristatoma nauja virtuali paroda „Lietuvių išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990 m.“ Žodis „išeivis“ parodoje vartojamas plačiausia prasme: išeivis – kas iškeliavęs į kitą valstybę gyventi.

Ši paroda yra tarsi žaibo blyksnis, pristatantis Avromą Suckeverį (1913–2010) – pirmų publikuotų Vilniaus geto memuarų autorių ir antinacinio pasipriešinimo dalyvį, kuris prisidėjo prie žydiškojo Vilniaus klestėjimo, liudijo jo žūtį ir įamžino jį mūsų atmintyje. Parodoje pristatomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi A. Suckeverio geto laikotarpio rankraščiai, knygos ir kiti poeto bei jo draugų kūriniai.

Ši paroda skirta unikaliam Vilniaus kultūros reiškiniui – pirmajai žydų viešajai bibliotekai, veikusiai 1902–1940 m., pristatyti bei bibliotekos steigėjo, bibliofilo ir mecenato Mato Strašuno (1817–1885) 200-osioms gimimo metinėms paminėti.