2023 m. birželio 26 d.

Pirmajam visuotiniam nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymui – 100 metų

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaitykloje parengta knygų ekspozicija, skirta pirmajam nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymui prisiminti.

Visuotinio gyventojų surašymo poreikis buvo jaučiamas nuo pirmų atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimo dienų. 1923 m., nors valstybės siena dar nebuvo galutinai nustatyta, Centriniam statistikos biurui pateikus, Steigiamasis Seimas 1922 m. spalio 5 d. priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą. Jį pasirašė Respublikos Prezidento pareigas einantis Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis ir Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas. 1923 m. sausio 15 d. Ministrų Kabinetas patvirtino Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo taisykles.

Apie kiekvieną asmenį turėjo būti surinkti šie duomenys: pavardė, vardas, santykiai su šeima ir ūkiu; lytis ir amžius; tikyba; tautybė; kuriomis kalbomis kalba; šeiminė padėtis; ar moka skaityti ir kokį mokslą ėjęs; pagrindinis ir antraeilis užsiėmimas; kur dirba – namuose, pramonėje, įstaigoje, ar turi darbą, nekilnojamąjį turtą; svetimšalių tautybė; fiziniai trūkumai. Taip pat buvo pildomas karo dalyvių lapelis. Surašant gyventojus, miestuose registruojama gyvenamieji būstai, kaimo vietovėse – žemės ūkiai. Įstatymas numatė administracinę atsakomybę asmenims, atsisakiusiems suteikti reikalaujamą informaciją ar pateikusiems melagingus duomenis, – piniginė bauda iki 100 Lt. arba areštas nuo 1 dienos iki 3 mėnesių.

Visuotiniam gyventojų surašymui vykdyti buvo įsteigta Vyriausioji surašymo komisija. Visa Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į 24 apygardas, kiekvienoje jų organizuota apygardos surašymo komisija. Gyventojų surašymas vyko rugsėjo 17–22 dienomis.

Siekiant informuoti visuomenę apie vyksiantį surašymą, laikraščiuose buvo publikuojami informacinio pobūdžio straipsniai, leidžiami atsišaukimai, kunigai raginti žmonėms tai skelbti bažnyčiose. Visuomenei informuoti buvo imtasi visų galimų būdų bei priemonių. Ministrų Kabinetas surašymui vykdyti skyrė 605 593 Lt. Vieno gyventojo surašymas valstybei kainavo 20 ct.

Pirmieji surašymo duomenys pasirodė dar 1923 m. pabaigoje – buvo paskelbti lapkričio mėnesio „Statistikos biuletenio“ numeryje. Rezultatų lentelės biuletenyje publikuotos 1924 m. ir 1925 m. Platesnei visuomenei surašymo duomenys pateikti atskiru leidiniu lietuvių ir prancūzų kalbomis. Dalis dabartinės Lietuvos Respublikos rytinių bei pietinių pakraščių žemių (vadinamasis Vilniaus kraštas) 1923 m. buvo valdomos Lenkijos, todėl jų gyventojai surašyme nedalyvavo. Nebuvo surašyti ir prie Lietuvos ką tik prijungto Klaipėdos krašto gyventojai. Tuometės Lietuvos teritorijoje (53 242 km²) surašytas 2 028 971 gyventojas, iš jų 47,7 proc. vyrų, 52,3 proc. moterų. Galutinai duomenys baigti apdoroti 1925 m.

1923 m. visuotinis gyventojų surašymas – išskirtinis besiformuojančios valstybinės statistikos sistemos įvykis. Surašymo metu surinkti duomenys – informatyvus šaltinis, apibūdinantis to meto šalies gyventojų tautinę, socialinę, religinę sandarą.

Su ekspozicija, skirta pirmojo visuotinio Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo šimtmečiui,

kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Socialinių mokslų skaitykloje (III a., 334 kab.).

Literatūros, esančios bibliotekos fonduose, sąrašą pateikiame čia.

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.