Atidaryta Vilniaus spaudos istorijos paroda „URBS: žmonės ir knygos“

Spalio 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „URBS: žmonės ir knygos“, kviečianti į kelionę po Vilniaus spaudos istoriją. Vilnius matomas kaip svarbiausias knygų spaudos ir sklaidos centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, formavęs miesto kultūrinį, religinį ir ekonominį gyvenimą. Parodoje atskleidžiami svarbiausi Vilniaus ankstyvųjų laikų spaudos įvykiai, išryškinant įdomesnius, reikšmingesnius atvejus ir taip leidžiant pažvelgti į įvairių laikotarpių spaudos užkulisius.

Sveikinimo ir padėkos žodžius parodos svečiams, rengėjams ir kuratoriams tarė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Svarstydamas apie Vilniaus, kaip ankstyvo spaudos centro, LDK istorijoje reikšmę, R. Gudauskas kalbėjo: „Mūsų pasakojimo centre esanti knyga rodoma ne tik kaip daiktas, eksponatas, bet ir kaip idėjų, svajonių ir istorijos simbolis. Ji liudija apie mūsų praeities autorius, rašiusius transformuojančias knygas. Pasakoja apie leidėjus, kurie išdrįso jas pristatyti, ir, žinoma, skaitytojus, kurie jas skaitė, formuodami mūsų kultūrinę ir intelektinę tapatybę. <...> Kviečiu pasinerti į šiuos pasakojimus apie atsparumą, naujoves ir aistrą. Tegul Vilniaus spausdinimo istorijos aidai įkvepia jus ir primena apie didžiulį rašytinio žodžio poveikį.“

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė džiaugėsi, kad Nacionalinėje bibliotekoje dirba ekspertai, gebantys atrakinti senuosiuose leidiniuose slypinčias istorijas, paversti jas nuosekliais pasakojimais, ir kad šiuos pasakojimus bibliotekos lankytojai galės išgirsti apsilankę parodoje. J. Budriūnienė taip pat atkreipė dėmesį, kad paroda „URBS: žmonės ir knygos“ lydi Nacionalinėje bibliotekoje surengtą (spalio 5–6 d.) tarptautinę konferenciją „Spaudos centrai ir periferijos ankstyvaisiais Naujaisiais laikais“, kurioje mokslininkai siekia nagrinėti spaudos centrų ir periferijų formavimosi aplinkybes ir santykį skirtinguose kontinentuose bei kultūrose, atkreipti dėmesį į autorių, leidėjų, platintojų, skaitytojų ir saugotojų vaidmenis kuriant ir platinant spausdintinę knygą ankstyvaisiais Naujaisiais laikais visame pasaulyje.

Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus universiteto istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša apie Vilniaus knygų leidybos istoriją ir spaudos bei skaitymo reikšmę visuomenės kultūrinei raidai kalbėjo: „Vilnius yra skaitančių žmonių miestas. <...> Skaitytojų miestas visuomet yra ir spaustuvių, leidyklų ir bibliotekų, ir knygynų miestas.“ Istoriniais Vilniaus periodais veikusios spaudos cenzūros, anot L. Jovaišos, kiekvieną kartą apsunkindavo sąlygas mieste gyvuoti daugiakultūrėms spaudos ir rašto bendruomenėms arba visai atkirsdavo miestą nuo anksčiau jame gyvavusių spaudos tradicijų ir institucijų. O sovietinė totalinė spaudos kontrolė tarsi „sugrąžino visuomenę keliais šimtmečiais atgal į draudžiamų skaitytų knygų, Index librorum prohibitorum laikus“.

Parodą pristatė ir parodos kuratorės dr. Milda Kvizikevičiūtė, Agnė Suchodolskytė. Nacionalinės bibliotekos darbuotojos pasakojo, kad paroda sumanyta kaip dovana Vilniui jo 700 metų jubiliejaus proga. Būtent knygos, dokumentai ir kiti įvairiausi leidiniai yra Nacionalinės bibliotekos saugomas paveldas, todėl jos ir tapo šio gimtadienio dovana. Kuratorių teigimu, paroda „URBS: žmonės ir knygos“ įdomiausia tuo, kad joje knyga tampa miestą ir miestiečius atveriančiu raktu – garsūs senųjų laikų bei netolimos praeities leidiniai pasakoja miesto skaitymo istoriją, o šioje istorijoje sušmėžuojantys žymūs Lietuvos žmonės pasirodo pirmiausia kaip skaitytojai.

Parodos atidarymo vakaro metu skambėjo klarneto ir akordeono muzika, kurią atliko Ignas Daniulis ir Agnė Dūkštaitė. Renginį vedė aktorė Eglė Agota Matulytė.

Skaitančio Vilniaus istorija Nacionalinės bibliotekos lankytojai Parodų salėje (III a.) galės domėtis iki 2024 m. sausio 9 d. Suplanuokite savo apsilankymą bibliotekos darbo laiku ir pažinkite miestiečius bei jų knygas!

Parodos rengėjai: dr. Milda Kvizikevičiūtė, dokt. Agnė Suchodolskytė, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, Rima Dirsytė, dr. Viktorija Kurienė, dr. Lara Lempertienė, Diana Norkūnienė, Gediminas Akstinas, Emilija Dobrovolskienė, Milda Dainovskytė, Dalia Cidzikaitė, Silvija Stankevičiūtė.

Organizatorė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.