Įvyko tarptautinė konferencija „Spaudos centrai ir periferijos ankstyvaisiais Naujaisiais laikais“

Spalio 5–6 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Spaudos centrai ir periferijos ankstyvaisiais Naujaisiais laikais“, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui. Konferencijoje susibūrę tyrėjai skaitė pranešimus ir dalijosi įžvalgomis senosios knygos kultūros, istorijos, skaitmeninės humanitarikos taikymo temomis, analizavo spaudos centrų ir periferijų formavimosi aplinkybes ir santykį skirtinguose kontinentuose ir kultūrose, autorių, leidėjų, platintojų, skaitytojų ir saugotojų vaidmenis kuriant ir platinant spausdintinę knygą.

Aptariamo laikotarpio ir šiais metais reikšmingą sukaktį mininčiai Lietuvos sostinei buvo būdinga didelė religinė ir kultūrinė tolerancija. Čia klestėjo įvairios idėjos ir požiūriai, tai skatino kurtis spaustuves ir populiarinti knygas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Būdamas Europos spaudos periferija, Vilnius sugebėjo įsitvirtinti kaip knygų spaudos ir sklaidos centras, darantis įtaką kaimyninių šalių leidybai.

Atidarydamas renginį, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas atkreipė dėmesį, kad konferencijos tema labai svarbi knygos istorijos požiūriu, taip pat švenčiant mūsų mylimo Vilniaus 700 metų jubiliejų. „Spaudos istorija – tai pasakojimas ne tik apie centrus, bet ir apie periferijas. Nors centrai simbolizuoja galią, įtaką ir suartėjimą, dažnai būtent periferijos demonstruoja atsparumą, naujoves ir neblėstančią dvasią įveikti kliūtis. Šį pasakojimą liudija ir mūsų Vilnius. <...> Mūsų miestas, atsidūręs Europos spaudos periferijoje, išsivystė į svarbų knygų spausdinimo ir platinimo židinį. Ši transformacija buvo ne atsitiktinumas, o turtingos religinės ir kultūrinės tolerancijos, klestėjusios tarp mūsų sienų, pasekmė. Todėl tai buvo derlinga dirva įvairioms idėjoms klestėti“, – sveikindamas konferencijos dalyvius ir klausytojus teigė R. Gudauskas. Jis taip pat linkėjo, kad ši konferencija būtų pažinimo, keitimosi informacija erdvė ir neišsenkančios bendradarbiavimo jėgos įrodymas.

Konferencijos dalyvius sveikino partnerių atstovai – Europos mokslinių bibliotekų konsorciumo (CERL) primininkas dr. Kristianas Jensenas ir Vilniaus muziejaus direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė.

K. Jensenas džiaugėsi įvairių šalių institucijų bendradarbiavimu ir tuo, kad konferencijos tikslai, turtinga programa atitinka CERL siekius – rūpintis, kad Europos spausdintinis paveldas būtų plačiau prieinamas, naudojamas ir rūpinamasi jo išsaugojimu. Jis dalijosi mintimis, kad pranešimų įvairovė neabejotinai suteiks galimybę įvairiais, kartais netikėtais rakursais pažvelgti į spaudos centrų ir periferijų formavimosi ypatybes, leis susipažinti su skirtingose valstybėse įgyvendinamais tyrimais ir jų rezultatais, galinčiais atverti naujų svarstymų, žiūros taškų.

R. Antanavičiūtė džiaugėsi, kad Vilnius rūpi ne tik Lietuvos tyrėjams, bet ir mokslininkams iš kitų šalių. Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet 700-metį švenčiantis Vilnius konferencijoje aptariamu laikotarpiu buvo kone perpus jaunesnis. „Bet, greičiausiai, to meto vilniečiai, nė kiek ne mažiau nei mes, jautėsi ir kosmopolitais, ir modernėjančio progresyvaus pasaulio piliečiais, ir tikrais modernistais. Tik be interneto, elektros ir kanalizacijos. Tikiu, kad konferencijos auditorija, klausydamasi pranešimų, sėkmingai persikels į perpus jaunesnį Vilnių ir susidėlios dar tikslesnį XVI–XVIII a. Vilniaus ir Europos paveikslą“, – kalbėjo R. Antanavičiūtė.

Šį kartą Nacionalinė biblioteka tikrai tapo tarptautiniu leidybos istorijos, senosios knygos tyrėjų, skaitmeninės humanitarikos ir šiomis temomis besidominčiųjų centru. Konferencijoje gyvai ir virtualiai buvo perskaityta plenarinė paskaita ir net 33 pranešimai, juos pristatė įvairių mokslo sričių tyrėjai iš 14 valstybių: Belgijos, Estijos, Čekijos, Graikijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos. Plenarinę paskaitą „Centrai ir periferijos, dideli ir maži, viešieji ir privatūs, religiniai ir pasaulietiniai: išlyginamasis MEI vaidmuo“ skaitė Oksfordo universiteto mokslininkė Cristina Dondi. Konferenciją buvo galima stebėti, tiek gyvai, tiek per programas „Zoom“ ir „Teams“.

Konferencijos dalyviai dalijosi naujausiais tyrimais ir metodais, daugiausiai dėmesio skyrė spaudos centrų ir periferijų formavimosi aplinkybėms ir santykiui skirtinguose kontinentuose bei kultūrose, atkreipė dėmesį į autorių, leidėjų, platintojų, skaitytojų ir saugotojų vaidmenis kuriant ir platinant spausdintinę knygą ankstyvaisiais Naujaisiais laikais visame pasaulyje.

Svarbia konferencijos renginių programos dalimi tapo parodos „URBS: žmonės ir knygos“ atidarymas. Parodoje atskleidžiami svarbiausi Vilniaus ankstyvųjų laikų spaudos įvykiai, išryškinami įdomesni, reikšmingesni atvejai ir leidžiama pažvelgti į įvairių laikotarpių spaudos užkulisius.

Knyga yra pagrindinė parodos veikėja. Aplink ją sukasi kūrėjai, leidėjai, prekiautojai, skaitytojai, savininkai ir saugotojai. Triukšmingoje Vilniaus miesto spaudos erdvėje vykęs aktyvus intelektinis gyvenimas skleidė daugialypio mąstymo idėjas, kuriančias turtingą kultūrinį tinklą už miesto ir šalies ribų. Net ir vis užklumpančių negandų akivaizdoje Vilnius išliko kultūrinės įvairovės ir jos sklaidos centras.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, projektas „Vilnius 700“.

Projekto partneriai Europos mokslinių bibliotekų konsorciumas (CERL), Osolinskių nacionalinis institutas, Vilniaus muziejus.

Susipažinti su pranešėjais ir pranešimų santraukomis galima čia. 

Plačiau apie parodą „Urbs“.